Vienuolio Felikso Marijos apsilankymas (2015-09-06)
Kiekvienas sekmadienis ypatingas, nes tai bendruomenės susitikimo su Dievu diena. Ši diena tampa dar ypatingesnė, kai sulaukiame svečių.
Taigi rugsėjo 6 d. Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje svečiavosi brolis karmelitas Feliksas Marija iš Kelno. Jis kartu su kunigu Valentinu Dulko aukojo šv. Mišias. Pirmiausiai svečias trumpai pristatė karmelitų ordiną. Įdomu buvo sužinoti, kad karmelitai iš kitų kongregacijų išsiskiria trimis bruožais: jų pavadinimas kilęs nuo kalno (Karmelio) pavadinimo; neturi konkretaus įkūrėjo, kuris būtų kaip sektinas pavyzdys, todėl kiekvienas ieško autentiško pasišventimo Dievui; regula pati trumpiausia, joje tik patys svarbiausi dalykai. Beje, regulą parašė Jeruzalės patriarchas Albertas, kuris pats nebuvo karmelitas. Karmelitų globėjai – šv. Elijas ir Švč. M. Marija kaip klusnumo pavyzdys. Svečias kalbėdamas apie karmelitus Lietuvoje, ne kartą paminėjo Linkuvą bei Paštuvą, kurioje šiuo metu yra įsikūrusios basosios karmelitės.
Brolis Feliksas Marija sakė, kad nenorėtų kalbėti tik apie karmelitus, svarbiau kalbėti apie tai, kas vienija visus krikščionis, ir pakvietė pasigilinti į Dievo žodį. „Efata“ – „atsiverk“. Tai vienas svarbiausių žodžių šio sekmadienio Evangelijoje. Žmogus paprastai būna uždaras, kai turi daug neigiamos patirties. Kai žmogus užsidaro, „užsiveria“, daugeliu atveju jis neturi jėgų ir nežino, kad gali gauti papildomos jėgos. Ir atvirkščiai: kai turi daug jėgų, tu nebūni užsidaręs. Dievas mums duoda jėgų, kurių mums trūksta. Turėdamas jėgų iš Dievo, galiu sutikti sunkumus, galiu užsiimti tuo, kas nepopuliaru ir netrokšti kitų pripažinimo. Tačiau tai nereiškia, kad mes, krikščionys, viską turime daryti atvirkščiai. Dievo jėga neišpasakyta, krikščionis ji išskiria iš visų kitų žmonių. Kai baigiasi mūsų asmeninės jėgos, mes nesustojame, nes gauname pastiprinimą iš Dievo. Svečias kalbėjo gimtąja vokiečių kalba, todėl jo pamokslą į lietuvių kalbą išvertė vidiškietė Ieva Čičelytė. Ačiū jai už puikų tarpininkavimą.
Šį sekmadienį kunigas Valentin Dulko pakvietė visus pasimelsti ir padėkoti Dievui už parapijos vargonininkę Jolantą Jurgelevičiūtę, švenčiančią savo jubiliejų. Kunigas pabrėžė, kad labai svarbu, jog Jolanta, apdovanota talentu, jį panaudoja šlovindama Dievą ir tarnaudama žmonėms. Prieš kelerius metu pradėjusi savo tarnystę Linkmenų parapijoje ji surado bendrą kalbą su bažnytiniu choru ir šiuo metu mūsų choras iš tiesų gieda labai profesionaliai ir visuomet papuošia šventų Mišių liturgiją.
Po šv. Mišių choristai pasveikino savo vadovę gražaus jubiliejaus proga, linkėjo ilgiausių metų ir Dievo palaimos. Paskui vyko agapė parapijos namuose, kur Jolanta papasakojo apie savo gyvenimo kelio pradžią gimtuosiuose Tauragnuose ir meilę muzikai bei Dievui, džiaugėsi gražiu bendravimu su choristais. Žavi Jolantos noras nuolat tobulėti ir augti savo profesiniame kelyje, nuolatinės studijos tai padeda padaryti. Smagu, kad ir vaikai mokosi giedoti ir šv. Mišių metu atlieka giesmeles.
Taigi kiekvienas susitikimas praturtina mus ir suteikia vidinio džiaugsmo bei jėgos, jeigu tik tam atsiveriam.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
Taigi rugsėjo 6 d. Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje svečiavosi brolis karmelitas Feliksas Marija iš Kelno. Jis kartu su kunigu Valentinu Dulko aukojo šv. Mišias. Pirmiausiai svečias trumpai pristatė karmelitų ordiną. Įdomu buvo sužinoti, kad karmelitai iš kitų kongregacijų išsiskiria trimis bruožais: jų pavadinimas kilęs nuo kalno (Karmelio) pavadinimo; neturi konkretaus įkūrėjo, kuris būtų kaip sektinas pavyzdys, todėl kiekvienas ieško autentiško pasišventimo Dievui; regula pati trumpiausia, joje tik patys svarbiausi dalykai. Beje, regulą parašė Jeruzalės patriarchas Albertas, kuris pats nebuvo karmelitas. Karmelitų globėjai – šv. Elijas ir Švč. M. Marija kaip klusnumo pavyzdys. Svečias kalbėdamas apie karmelitus Lietuvoje, ne kartą paminėjo Linkuvą bei Paštuvą, kurioje šiuo metu yra įsikūrusios basosios karmelitės.
Brolis Feliksas Marija sakė, kad nenorėtų kalbėti tik apie karmelitus, svarbiau kalbėti apie tai, kas vienija visus krikščionis, ir pakvietė pasigilinti į Dievo žodį. „Efata“ – „atsiverk“. Tai vienas svarbiausių žodžių šio sekmadienio Evangelijoje. Žmogus paprastai būna uždaras, kai turi daug neigiamos patirties. Kai žmogus užsidaro, „užsiveria“, daugeliu atveju jis neturi jėgų ir nežino, kad gali gauti papildomos jėgos. Ir atvirkščiai: kai turi daug jėgų, tu nebūni užsidaręs. Dievas mums duoda jėgų, kurių mums trūksta. Turėdamas jėgų iš Dievo, galiu sutikti sunkumus, galiu užsiimti tuo, kas nepopuliaru ir netrokšti kitų pripažinimo. Tačiau tai nereiškia, kad mes, krikščionys, viską turime daryti atvirkščiai. Dievo jėga neišpasakyta, krikščionis ji išskiria iš visų kitų žmonių. Kai baigiasi mūsų asmeninės jėgos, mes nesustojame, nes gauname pastiprinimą iš Dievo. Svečias kalbėjo gimtąja vokiečių kalba, todėl jo pamokslą į lietuvių kalbą išvertė vidiškietė Ieva Čičelytė. Ačiū jai už puikų tarpininkavimą.
Šį sekmadienį kunigas Valentin Dulko pakvietė visus pasimelsti ir padėkoti Dievui už parapijos vargonininkę Jolantą Jurgelevičiūtę, švenčiančią savo jubiliejų. Kunigas pabrėžė, kad labai svarbu, jog Jolanta, apdovanota talentu, jį panaudoja šlovindama Dievą ir tarnaudama žmonėms. Prieš kelerius metu pradėjusi savo tarnystę Linkmenų parapijoje ji surado bendrą kalbą su bažnytiniu choru ir šiuo metu mūsų choras iš tiesų gieda labai profesionaliai ir visuomet papuošia šventų Mišių liturgiją.
Po šv. Mišių choristai pasveikino savo vadovę gražaus jubiliejaus proga, linkėjo ilgiausių metų ir Dievo palaimos. Paskui vyko agapė parapijos namuose, kur Jolanta papasakojo apie savo gyvenimo kelio pradžią gimtuosiuose Tauragnuose ir meilę muzikai bei Dievui, džiaugėsi gražiu bendravimu su choristais. Žavi Jolantos noras nuolat tobulėti ir augti savo profesiniame kelyje, nuolatinės studijos tai padeda padaryti. Smagu, kad ir vaikai mokosi giedoti ir šv. Mišių metu atlieka giesmeles.
Taigi kiekvienas susitikimas praturtina mus ir suteikia vidinio džiaugsmo bei jėgos, jeigu tik tam atsiveriam.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
