Verbų sekmadienis - kvietimas kopti į kalną (2016-03-20)
Verbų sekmadienio rytą gamta dovanojo įspūdingą žiemišką peizažą: viskas buvo pasidengę nestoru akinančio baltumo sniego sluoksniu, kuris dar labiau spindėjo nutviekstas skaisčių saulės spindulių. Pačiai gamtai sukūrus ypatingą nuotaiką ir širdimi jausdami didžiųjų pavasario švenčių – šv. Velykų – prisiartinimą, išgyvenome Verbų sekmadienio dvasią.
Susirinkusiuosius švęsti Eucharistijos bendrai maldai sutelkė Kryžiaus kelio procesija, kiekvienos stoties mąstymai skatino įsijausti į kančios kelią, kurį turėjo nueiti Kristus, ir atrasti save šiame kelyje.
Verbų sekmadienį prasidėjo išskirtinė liturgija, kiekvienąkart dovanojanti kažką naujo. Šv. Mišių pradžioje buvo paskelbta evangelija, nukėlusi mus visus į Jeruzalę, ir pakvietusi pagarbinti Viešpatį dalyvavimu procesijoje su verbų šakelėmis rankose.
Kunigas Valentinas Dulko kartu su parapijiečiais vaidmenimis perskaitė Kristaus kančios istoriją, užrašytą evangelisto Luko. Kunigas homilijoje kvietė susitelkti į evangelijos įvykius ir juos išgyventi savo širdyse:
„Į Jeruzalę atkeliavusį Jėzų minia pasitinka kaip karalių, kaip didžiausią gyvenimo šviesą. Įžengimas į Jeruzalę – tai kelias į kalną, kuriame bus nukryžiuotas. Jėzus pirmasis kopia į kalną – susitikti su Dievu. Kelias į kalną – tai kelias į kantrybę, ištikimybę, meilę, nes meilė yra pats Jėzus.
Jėzus keliauja į Paschą suvokdamas, kad jis ir yra tas Avinėlis, kuris bus paaukotas daugelio nuteisinimui. Jis žino, kad jo pralietas kraujas taps sandoros ženklu tarp Dievo ir žmonių. Jėzus šiandien kviečia kiekvieną iš mūsų kopti į kalną, nes tai mūsų dvasinės egzistencijos kelias.“
„Ženkime džiaugsmingai!” – primena Verbų sekmadienio giesmė. Tebus ėjimas tikėjimo keliu, kad ir nelengvas, bet prasmingas ir šviesus.
Gražina Mackonienė
Susirinkusiuosius švęsti Eucharistijos bendrai maldai sutelkė Kryžiaus kelio procesija, kiekvienos stoties mąstymai skatino įsijausti į kančios kelią, kurį turėjo nueiti Kristus, ir atrasti save šiame kelyje.
Verbų sekmadienį prasidėjo išskirtinė liturgija, kiekvienąkart dovanojanti kažką naujo. Šv. Mišių pradžioje buvo paskelbta evangelija, nukėlusi mus visus į Jeruzalę, ir pakvietusi pagarbinti Viešpatį dalyvavimu procesijoje su verbų šakelėmis rankose.
Kunigas Valentinas Dulko kartu su parapijiečiais vaidmenimis perskaitė Kristaus kančios istoriją, užrašytą evangelisto Luko. Kunigas homilijoje kvietė susitelkti į evangelijos įvykius ir juos išgyventi savo širdyse:
„Į Jeruzalę atkeliavusį Jėzų minia pasitinka kaip karalių, kaip didžiausią gyvenimo šviesą. Įžengimas į Jeruzalę – tai kelias į kalną, kuriame bus nukryžiuotas. Jėzus pirmasis kopia į kalną – susitikti su Dievu. Kelias į kalną – tai kelias į kantrybę, ištikimybę, meilę, nes meilė yra pats Jėzus.
Jėzus keliauja į Paschą suvokdamas, kad jis ir yra tas Avinėlis, kuris bus paaukotas daugelio nuteisinimui. Jis žino, kad jo pralietas kraujas taps sandoros ženklu tarp Dievo ir žmonių. Jėzus šiandien kviečia kiekvieną iš mūsų kopti į kalną, nes tai mūsų dvasinės egzistencijos kelias.“
„Ženkime džiaugsmingai!” – primena Verbų sekmadienio giesmė. Tebus ėjimas tikėjimo keliu, kad ir nelengvas, bet prasmingas ir šviesus.
Gražina Mackonienė
