"Šventasis Mykolai Arkangele, gink mus kovoje..." (2013-09-29)
Kuomet ruduo peržengia lygiadienio žymę, kuomet jau sudorota visa, ką vasara užaugino, - švenčiama Mykolinė. Linkmeniškiams tai ypatingas laikas, kadangi čia vyksta šv. Mykolo atlaidai.
Šiais metais drauge su mumis atlaidus šventė ir svečiai iš Vilniuje esančios šv. Jono bendruomenės: tėvas Jonas Chrizostomas, brolis Justinas, taip pat grupė jaunuolių, gyvenančių šioje bendruomenėje.
Šeštadienį, atlaidų išvakarėse, šv. Mišias aukojo kunigas Dovydas Grigaliūnas ir tėvas Jonas Chrizostomas. Po šv. Mišių vyko Švč. Sakramento adoracija. Paskui svečias pabendravo su parapijiečiais, pasidalino savo gyvenimo kelionės su Jėzumi istorija, vienuoliška kasdienybe bei džiaugsmu, domėjosi Linkmenimis ir šios parapijos bendruomene.
Sekmadienį susirinkę į bažnytėlę, išpuoštą gėlėmis rudenėmis, dar kupinomis žydėjimo gyvumo, šventėme atlaidus. Šv. Mišias aukojo tėvas Jonas Chrizostomas, kiti kunigai tarnavo parapijiečiams klausyklose, kad visi galėtų švęsti Susitaikinimą.
Žodžio liturgijos centre – šv. Mykolo kova su demonu. Kaip sakė tėvas Jonas Crizostomas, ši kova vyksta ir šiandien. Ir ne kažkur toli, o čia pat – kiekvieno mūsų širdyje. Mokydamiesi tikėjimo tiesų, ruošdamiesi priimti sakramentus – iš tiesų ruošiamės šiai kovai. Demonas įkūnija puikybę, o arkangelas Mykolas – nuolankumą. Kaip liudija Šventasis Raštas, nuolankumas nugali puikybę, nes nėra kito ginklo prieš ją. Liuciferis buvęs pats galingiausias angelas, tačiau nepanoręs pripažinti Dievo valdovu, jis pats troško būti Dievu, todėl sukėlė maištą prieš Aukščiausiąjį. Šis maištas įtraukė ne tik pirmuosius tėvus – Adomą ir Ievą, jis tebesitęsia ir šiandien, įtraukdamas ir mus – per nuodėmę: tuomet, kai mes trokštame būti laimingi be Dievo, kai teigiame žiną, kas mums būtų geriausia, nors tai prieštarauja Dievo planui. Privalome būti budrūs, kadangi kova nenutrūksta nė trumpai valandėlei. Stipriausias ginklas prieš puikybę – išpažintis, kita veiksminga priemonė – garbinimo malda, kuria pripažįstame Dievą savo Valdovu ir Gelbėtoju.
Šv. Mišiose iškilmingai giedojo parapijos choras, vadovaujamas vargonininkės Jolantos, taip pat vieną giesmę graikų kalba pagiedojo brolis Justinas.
Po šv. Mišių parapijos klebonas Edmundas Paulionis padėkojo parapijiečiams, padėjusiems pasirengti šiai šventei, bei visiems dalyvavusiems atlaiduose. Taip pat priminė, kad kiekvieną šeštadienį 17.00 val. aukojamos šv. Mišios, o po šv. Mišių klebonijoje vyksta dvasinės pratybos pagal Ignacą Lojolą, todėl norintys pagilinti savo tikėjimą, yra kviečiami dalyvauti šiuose užsiėmimuose.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
Šiais metais drauge su mumis atlaidus šventė ir svečiai iš Vilniuje esančios šv. Jono bendruomenės: tėvas Jonas Chrizostomas, brolis Justinas, taip pat grupė jaunuolių, gyvenančių šioje bendruomenėje.
Šeštadienį, atlaidų išvakarėse, šv. Mišias aukojo kunigas Dovydas Grigaliūnas ir tėvas Jonas Chrizostomas. Po šv. Mišių vyko Švč. Sakramento adoracija. Paskui svečias pabendravo su parapijiečiais, pasidalino savo gyvenimo kelionės su Jėzumi istorija, vienuoliška kasdienybe bei džiaugsmu, domėjosi Linkmenimis ir šios parapijos bendruomene.
Sekmadienį susirinkę į bažnytėlę, išpuoštą gėlėmis rudenėmis, dar kupinomis žydėjimo gyvumo, šventėme atlaidus. Šv. Mišias aukojo tėvas Jonas Chrizostomas, kiti kunigai tarnavo parapijiečiams klausyklose, kad visi galėtų švęsti Susitaikinimą.
Žodžio liturgijos centre – šv. Mykolo kova su demonu. Kaip sakė tėvas Jonas Crizostomas, ši kova vyksta ir šiandien. Ir ne kažkur toli, o čia pat – kiekvieno mūsų širdyje. Mokydamiesi tikėjimo tiesų, ruošdamiesi priimti sakramentus – iš tiesų ruošiamės šiai kovai. Demonas įkūnija puikybę, o arkangelas Mykolas – nuolankumą. Kaip liudija Šventasis Raštas, nuolankumas nugali puikybę, nes nėra kito ginklo prieš ją. Liuciferis buvęs pats galingiausias angelas, tačiau nepanoręs pripažinti Dievo valdovu, jis pats troško būti Dievu, todėl sukėlė maištą prieš Aukščiausiąjį. Šis maištas įtraukė ne tik pirmuosius tėvus – Adomą ir Ievą, jis tebesitęsia ir šiandien, įtraukdamas ir mus – per nuodėmę: tuomet, kai mes trokštame būti laimingi be Dievo, kai teigiame žiną, kas mums būtų geriausia, nors tai prieštarauja Dievo planui. Privalome būti budrūs, kadangi kova nenutrūksta nė trumpai valandėlei. Stipriausias ginklas prieš puikybę – išpažintis, kita veiksminga priemonė – garbinimo malda, kuria pripažįstame Dievą savo Valdovu ir Gelbėtoju.
Šv. Mišiose iškilmingai giedojo parapijos choras, vadovaujamas vargonininkės Jolantos, taip pat vieną giesmę graikų kalba pagiedojo brolis Justinas.
Po šv. Mišių parapijos klebonas Edmundas Paulionis padėkojo parapijiečiams, padėjusiems pasirengti šiai šventei, bei visiems dalyvavusiems atlaiduose. Taip pat priminė, kad kiekvieną šeštadienį 17.00 val. aukojamos šv. Mišios, o po šv. Mišių klebonijoje vyksta dvasinės pratybos pagal Ignacą Lojolą, todėl norintys pagilinti savo tikėjimą, yra kviečiami dalyvauti šiuose užsiėmimuose.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
