Prisiminimų popietė skirta kraštiečio poeto Antano Navacko 90-osioms gimimo metinėms (2018-07-20)
Liepos 20-ąją literatūrinę-muzikinę popietę ,,Rugio želmeny vyturio giesmė“ Linkmenų bibliotekoje pradėjo daugelio respublikinių ir tarptautinio konkurso Klingenthalyje laureatai Gintaras ir Viktorija Mameniškiai (akordeonas ir smuikas - ansamblis ,,Nostalgija“). Senelio Antano Navacko atminimui Gintaras skyrė nuostabią jo mėgtą muziką.
Bibliotekininkė Danutė Daubarienė pristatė spaudinių parodą „Liko tik prisiminimai tų dienų...“, skirtą Lapiakalnio kaimo šviesuolio, taurios sielos asmenybės atminimui, perskaitė eilėraštį „Ūsiai“, džiaugėsi, kad dukros parengė fotografijų parodą iš jo asmeninio ir visuomeninio gyvenimo ,,Antano Navacko gyvenimo akimirkos“.
Antano Navacko eilėraščių žodžiais Linkmenų etnografinis ansamblis „Linkmena“, vadovaujamas Onutės Kliševičienės, padainavo keletą dainų, kurios sugraudino artimuosius, sugiedojo jo atminimui giesmę ,,Kur augai Tu, Šventasis Kryžiaus medi?“, kurią taip mėgo Antanas. Bibliotekos skaitytojos Ieva Vilutytė ir Adriana Paukštaitė padainavo dainą „Lietuvai“.
Prisimindamas kraštietį A. Navacką Linkmenų seniūnas Jonas Alekna sakė, jog gerai pažinojo šią šviesią asmenybę, patinka jo eilėraščiai, kur jaučiama meilė tėvynei, žmogui, gamtai. Nors ir teko Antanui daug iškentėti, bet jis išliko stiprus. Linkėjo, kad jo meilė liktų kaip pavyzdys ir persiduotų iš kartos į kartą.
Kadangi A. Navackas buvo dalyvavęs Rytų Lietuvos literatų konkursuose, 2003 m. apdovanotas II laipsnio diplomu publikacijos nominacijoje už pasakojimus „Pasirinkimo keliai“ ir ,,Kas tai?", įvertintas 2-ąja vieta. Vieną jų - ,,Kas tai?“ perskaitė mokytoja Jadvyga Jurgelėnienė. Ji su meile ir pagarba perskaitė ir poeto eilėraštį „Ir tada..."
Buvusi Linkmenų bibliotekos vedėja Onutė Morosienė sakė, jog kraštietis labai mylėjo knygų šventovę, visada užeidavo, nes mėgo biblioteką. Sakė, kad jis vertas Lietuvos 100-čio žmogaus vardo: mylėjo gimtąjį kraštą, jo gamtą, žmones, Lietuvą, darbą, daug rašė, giedojo Linkmenų bažnyčios chore, dalyvavo įvairiuose renginiuose, Ignalinos literatų klubo „Lelija“ veikloje, o gražus rankraščių ir pirmojo leidinio pavadinimas ,,Rugio želmeny – vyturio giesmė“ labai prasmingas: jis buvo žemės vaikas, o jo eilėraščiai - tai skambi vyturio giesmė.
Jauniausioji A. Navacko dukra Marytė Niparavičienė, prisimindama savo brangų tėvelį, perskaitė savo kūrybos jautrų eilėraštį „Aš dar prisimenu“.
Antano Navacko 90-osioms gimimo metinėms paminėti dukra Angelė Jarusevičienė pristatė tris naujai išleistas knygeles, sudarytas remiantis jo kūrybos rankraščiais. Tai „Meilę gimtajam kraštui visada širdyje nešiojau“, „Pasirinkimo nebuvo“ ir „Prisiminimai tų dienų“. Dukra sakė, kad šiose knygelėse labai jautriai papasakota įdomi, sudėtinga, rimta, graudi ir graži tėvelio gyvenimo istorija (ir kartu gyvenusių kraštiečių, nes paminėta daug pavardžių, įvykių, faktų) keičiantis valdžioms (nuo 1933 m. iki šių dienų), kad kiekvienas turim savo asmeninę legendą - gyvenimo istoriją, savo kelią per gyvenimą ieškant išminties, aukštesnio suvokimo, Dievo, kad kiekvienas gyvenimas yra lobis, jei ten yra ir žmogaus širdis (P. Coelho ,,Alchemikas“).
Eilėraščius A. Navacko žodžiais skaitė jo proanūkiai: Ieva Čepulytė, Ignas Čepulis ir jų pusseserės Kotryna ir Simona Katinaitės.
Prisiminimais apie išmintingą, paprastą, nuoširdų kraštietį dalijosi Juozas Adomavičius. Kalbėjo dukros Danutė Pakalnienė ir Stasė Mameniškienė, kuri gražiai palygino tėvelio poeziją su muzikos tęsiniu. Pabaigoje vėl skambėjo širdį virpinanti ansamblio „Nostalgija“ muzika. Per Linkmenų seklyčios įsigytą televizorių buvo demonstruojamos Antano Navacko gyvenimo akimirkos. Renginyje skambėjo gražiausi, šilčiausi žodžiai, liejosi muzika.
Bibliotekininkė Danutė Daubarienė
Bibliotekininkė Danutė Daubarienė pristatė spaudinių parodą „Liko tik prisiminimai tų dienų...“, skirtą Lapiakalnio kaimo šviesuolio, taurios sielos asmenybės atminimui, perskaitė eilėraštį „Ūsiai“, džiaugėsi, kad dukros parengė fotografijų parodą iš jo asmeninio ir visuomeninio gyvenimo ,,Antano Navacko gyvenimo akimirkos“.
Antano Navacko eilėraščių žodžiais Linkmenų etnografinis ansamblis „Linkmena“, vadovaujamas Onutės Kliševičienės, padainavo keletą dainų, kurios sugraudino artimuosius, sugiedojo jo atminimui giesmę ,,Kur augai Tu, Šventasis Kryžiaus medi?“, kurią taip mėgo Antanas. Bibliotekos skaitytojos Ieva Vilutytė ir Adriana Paukštaitė padainavo dainą „Lietuvai“.
Prisimindamas kraštietį A. Navacką Linkmenų seniūnas Jonas Alekna sakė, jog gerai pažinojo šią šviesią asmenybę, patinka jo eilėraščiai, kur jaučiama meilė tėvynei, žmogui, gamtai. Nors ir teko Antanui daug iškentėti, bet jis išliko stiprus. Linkėjo, kad jo meilė liktų kaip pavyzdys ir persiduotų iš kartos į kartą.
Kadangi A. Navackas buvo dalyvavęs Rytų Lietuvos literatų konkursuose, 2003 m. apdovanotas II laipsnio diplomu publikacijos nominacijoje už pasakojimus „Pasirinkimo keliai“ ir ,,Kas tai?", įvertintas 2-ąja vieta. Vieną jų - ,,Kas tai?“ perskaitė mokytoja Jadvyga Jurgelėnienė. Ji su meile ir pagarba perskaitė ir poeto eilėraštį „Ir tada..."
Buvusi Linkmenų bibliotekos vedėja Onutė Morosienė sakė, jog kraštietis labai mylėjo knygų šventovę, visada užeidavo, nes mėgo biblioteką. Sakė, kad jis vertas Lietuvos 100-čio žmogaus vardo: mylėjo gimtąjį kraštą, jo gamtą, žmones, Lietuvą, darbą, daug rašė, giedojo Linkmenų bažnyčios chore, dalyvavo įvairiuose renginiuose, Ignalinos literatų klubo „Lelija“ veikloje, o gražus rankraščių ir pirmojo leidinio pavadinimas ,,Rugio želmeny – vyturio giesmė“ labai prasmingas: jis buvo žemės vaikas, o jo eilėraščiai - tai skambi vyturio giesmė.
Jauniausioji A. Navacko dukra Marytė Niparavičienė, prisimindama savo brangų tėvelį, perskaitė savo kūrybos jautrų eilėraštį „Aš dar prisimenu“.
Antano Navacko 90-osioms gimimo metinėms paminėti dukra Angelė Jarusevičienė pristatė tris naujai išleistas knygeles, sudarytas remiantis jo kūrybos rankraščiais. Tai „Meilę gimtajam kraštui visada širdyje nešiojau“, „Pasirinkimo nebuvo“ ir „Prisiminimai tų dienų“. Dukra sakė, kad šiose knygelėse labai jautriai papasakota įdomi, sudėtinga, rimta, graudi ir graži tėvelio gyvenimo istorija (ir kartu gyvenusių kraštiečių, nes paminėta daug pavardžių, įvykių, faktų) keičiantis valdžioms (nuo 1933 m. iki šių dienų), kad kiekvienas turim savo asmeninę legendą - gyvenimo istoriją, savo kelią per gyvenimą ieškant išminties, aukštesnio suvokimo, Dievo, kad kiekvienas gyvenimas yra lobis, jei ten yra ir žmogaus širdis (P. Coelho ,,Alchemikas“).
Eilėraščius A. Navacko žodžiais skaitė jo proanūkiai: Ieva Čepulytė, Ignas Čepulis ir jų pusseserės Kotryna ir Simona Katinaitės.
Prisiminimais apie išmintingą, paprastą, nuoširdų kraštietį dalijosi Juozas Adomavičius. Kalbėjo dukros Danutė Pakalnienė ir Stasė Mameniškienė, kuri gražiai palygino tėvelio poeziją su muzikos tęsiniu. Pabaigoje vėl skambėjo širdį virpinanti ansamblio „Nostalgija“ muzika. Per Linkmenų seklyčios įsigytą televizorių buvo demonstruojamos Antano Navacko gyvenimo akimirkos. Renginyje skambėjo gražiausi, šilčiausi žodžiai, liejosi muzika.
Bibliotekininkė Danutė Daubarienė