Nadas Rastenis (1891 - 1980)
Nadas Rastenis ( iš "The Baltimore Sun")
Nado Rastenio, gimusio 1891 metais, Stagalėnuose, (dabar Linkmenų seniūnija, Ignalinos raj.) Lietuvoje, biografija prasideda 1903 metais, kai jis išėjo į lauką ir pradėjo arti dirvą tėvo daryta žagre…
Artojo debiutą pats Nadas taip nupasakoja:
"Aušo 1903 metų pavasaris. Sniegai nutirpo. Pievose ir paniuovaliuose pienės, o balose ir paravėse purienos, auksu spindėjo. Saulė laukus baigė sausinti. Žvirbliai krykštė ir vieversiai čiulbėjo".
Pavasario talka susidėjo iš trijų: tėvas, remdamasis po pažasčiu ant kriukio, suvaitodamas, ant nugaros užsidėjęs, žagrę vilko; motina neblogą juodbėrį, nerimstantį arklį vedė; Mikadukas, pradėjęs tryliktus metus, paskui ėjo. Eiga krypo į šiaurę, iš Stagalėnų link Palūšės, keletą varsnų ir pasiekė pirmą Antano Rastenio šniūrą. Tėvas su motina prikinkė arklį prie žagrės; tėvas bandė varyti vagą, bet parkrito… Mikadukas stojo prie žagrės… ir arė… Pirmkartis artojas pirmą vagą išvarė, popietyje, iš rytų į vakarus, antrą iš vakarų į rytus, ir taip sukreipytas vagas raižė, kol baigė tą šniūrą arti saulei besileidžiant.
Vėliau, iškeliavęs į platujį pasaulį, surado plonose ir storose knygose daug raštų parašyta apie Ari- Aries – Arėjus – Artojus, – kad priešistoriniais laikais žemės dievai, dievaičiai ir dievuliai valdė pasaulį. Paskui atsiradęs gudragalvis žmogus, kuris išmokęs arti ir daugiau maisto pagaminti... Artojai buvę žemesni už dievus, bet aukštesni už žmones. Artojai buvo kviečiami vis toliau ir toliau per pasaulį. Su laiku artojai tapę artistais, artizanais ir aristokratais. Visi, mokantys ką gero arba naujo padaryti žmonės tapę artistais, artistais savo amato... Taigi, artojai buvo pirmieji artistai.
Mažasis artojas Mikadukas (Nikodemas, vėliau Nadas) jau buvo pramokęs skaityti elementorių ir maldaknygę. Paskui lankė Linkmenų pradinę mokyklą. Bet neilgai. Susirgus tėvui, sūnus turėjo jį pavaduoti ūkyje. Rudenį, 1907 m., mirė jo motina (Domicelė Juršėnaitė nuo Melagėnų). Ūkio reikalai dar labiau pašlijo. Tėvas pavedė ūkį pusininkui dirbti. Dar po kiek laiko ir visai iš namų išėjo. Nuo 1909 m. gyveno ir dirbo Petrapilyje ir kituose Rusijos miestuose. Prie naujų geležinkelio šakų tiesimo iškrovinėjo iš barkų malkas, prie naujo doko kasimo Baltijos karo laivyno tvirtovėj. Pagaliau 1911 m. grįžo į Lietuvą. Trejetą savaičių pabuvęs, gegužės 25 d. išplaukė į kitą pusę Atlanto ir liepos 14 d. pasiekė Manchester, N. H. Trejetą metų rytinėje šiaurėje dirbo audyklose ir gyveno Watertowne, Cambridge ir kt.
1918 metais Nadas Rastenis Buvo pašauktas į JAV kariuomenę. Grįžęs iš kariuomenės su 20 nuošimčių nesveikatingumo, gavo teisę išeiti kokį nors mokslą ir įsigyti specialybę. Nadas Rastenis sumanė tapti advokatu. Bet kaip? Esą, reiktų mokytis bent 15 metų, nes jo išeito mokslo tik 7 savaitės. Rastenis užsispyrė ir per 4 metus ir 5 mėnesius išėjo reikalaujamą kursą su specialia anglų kalbos kompozicijos dalimi bei kalbėjimo ir psichologijos priedais. 1924 m. birželio mėn. Rastenis baigė teisės mokslus Bostono universitete su LLB laipsniu. 1925 metų pavasarį išlaikė egzaminus ir tapo advokatu Marylando valstijoje. Advokatavo, mokė jaunimą lietuviškai skaityti ir rašyti; veikė lietuvių kultūrinėje dirvoje, draugaudamas ir kartu dirbdamas su artistais, kompozitoriais (komp. M. Petrausku...).
Neminime čia veiklos amerikiečių visuomenėje. Su žmona Jule Baltrukonyte Nadas susitiko 1924 metais Bostone, kai Mikas Petrauskas statė savo operą „Eglę“. 1927 m. birželio mėn. 18 d. juodu susituokė. Abu mėgo ir mėgsta dailę, muziką, poeziją, teatrą; abu rado džiaugsmą lietuvių kultūroje. Uoliai veikė Baltimorės „Dainos“ chore; jis parūpino dainų, muzikos, kartais net specialų vaidinimą parašydamas; ji sekretoriavo, dainavo, deklamavo. Scenoje pirmą kartą ji pasirodė 1915 m. „Ponų ir mužikų“ vaidinime Liudytės rolėj. Po to dalyvavo daugelyje kitų vaidinimų, kaip „Mirtų vainikas“, „Dvi seseri“, „Salomėja“, „Samsonas ir Dalila“, St. Nagurnoskio „Knygynas šventame aržuole“, St. Šimkaus „Čigonai“ ir kt. Apie 40-tyje koncertų dainavo soliste Vanagaičio, Petrausko, Babravičiaus, Sodeikos suorganizuotuose koncertuose. Atpildas? Arba gėlių puokštė, arba tas pasitenkinimas, kad dirbi lietuvybės naudai.
Lietuviškus eilėraščius Nadas Rastenis pradėjo rašyti 1917 m., o angliškus – 1921 m. Su mažesniais vertinimais pasirodė jau 1922 m., o 1934 m. išvertė A. Baranausko „Anykščių šilelį“. 1938 m. išvertė K. Donelaičio „Metus“. Smulkių dalykų eilėje yra V. Kudirkos „Himnas“, P. Vaičaičio, Maironio, Putino, J. Tysliavos, K. Bradūno eilėraščių. 1949 m. išleido savo didesnę poemą „Trijų rožių šventė“.
Garsiąją poemą „War‘s Curse“ („Karo prakeikimas“) N. Rastenis parašė 1941 m. Ji buvo išspausdinta periodikoje, bet didesnio dėmesio nesusilaukė. Tik kai 1966 m. kongresmenas Garmatz ją išspausdino „Congressional Records“, jos garsas išėjo ir už JAV ribų: už ją „United Poets Laurate International“ organizacija priėmė į narius ir suteikė laurų vainiką; gi 1967 m. Nadas Rastenis už ją buvo pristatytas „Nobelio Taikos“ premijai gauti.
Pirmas lietuvis susilaukė tokios garbės ir nežinia, kada kas bus sekantis kandidatas (o gal ir laimėtojas!).
Spalio 14 d. Baltimorėje surengtas K. Donelaičio / Nado ir Julės Rastenių pagerbimo labai iškilmingas banketas. Ta proga N. Rasteniui suteikta
„Edgar Allan Poe“ premija ir „Įžymaus Baltimorės Piliečio“ pažymėjimas.
V. KI.
Iš JAV lietuvių žurnalo „Lietuvių dienos“, 1967 m. gruodžio mėn. Nr. 10 (179).
Artojo debiutą pats Nadas taip nupasakoja:
"Aušo 1903 metų pavasaris. Sniegai nutirpo. Pievose ir paniuovaliuose pienės, o balose ir paravėse purienos, auksu spindėjo. Saulė laukus baigė sausinti. Žvirbliai krykštė ir vieversiai čiulbėjo".
Pavasario talka susidėjo iš trijų: tėvas, remdamasis po pažasčiu ant kriukio, suvaitodamas, ant nugaros užsidėjęs, žagrę vilko; motina neblogą juodbėrį, nerimstantį arklį vedė; Mikadukas, pradėjęs tryliktus metus, paskui ėjo. Eiga krypo į šiaurę, iš Stagalėnų link Palūšės, keletą varsnų ir pasiekė pirmą Antano Rastenio šniūrą. Tėvas su motina prikinkė arklį prie žagrės; tėvas bandė varyti vagą, bet parkrito… Mikadukas stojo prie žagrės… ir arė… Pirmkartis artojas pirmą vagą išvarė, popietyje, iš rytų į vakarus, antrą iš vakarų į rytus, ir taip sukreipytas vagas raižė, kol baigė tą šniūrą arti saulei besileidžiant.
Vėliau, iškeliavęs į platujį pasaulį, surado plonose ir storose knygose daug raštų parašyta apie Ari- Aries – Arėjus – Artojus, – kad priešistoriniais laikais žemės dievai, dievaičiai ir dievuliai valdė pasaulį. Paskui atsiradęs gudragalvis žmogus, kuris išmokęs arti ir daugiau maisto pagaminti... Artojai buvę žemesni už dievus, bet aukštesni už žmones. Artojai buvo kviečiami vis toliau ir toliau per pasaulį. Su laiku artojai tapę artistais, artizanais ir aristokratais. Visi, mokantys ką gero arba naujo padaryti žmonės tapę artistais, artistais savo amato... Taigi, artojai buvo pirmieji artistai.
Mažasis artojas Mikadukas (Nikodemas, vėliau Nadas) jau buvo pramokęs skaityti elementorių ir maldaknygę. Paskui lankė Linkmenų pradinę mokyklą. Bet neilgai. Susirgus tėvui, sūnus turėjo jį pavaduoti ūkyje. Rudenį, 1907 m., mirė jo motina (Domicelė Juršėnaitė nuo Melagėnų). Ūkio reikalai dar labiau pašlijo. Tėvas pavedė ūkį pusininkui dirbti. Dar po kiek laiko ir visai iš namų išėjo. Nuo 1909 m. gyveno ir dirbo Petrapilyje ir kituose Rusijos miestuose. Prie naujų geležinkelio šakų tiesimo iškrovinėjo iš barkų malkas, prie naujo doko kasimo Baltijos karo laivyno tvirtovėj. Pagaliau 1911 m. grįžo į Lietuvą. Trejetą savaičių pabuvęs, gegužės 25 d. išplaukė į kitą pusę Atlanto ir liepos 14 d. pasiekė Manchester, N. H. Trejetą metų rytinėje šiaurėje dirbo audyklose ir gyveno Watertowne, Cambridge ir kt.
1918 metais Nadas Rastenis Buvo pašauktas į JAV kariuomenę. Grįžęs iš kariuomenės su 20 nuošimčių nesveikatingumo, gavo teisę išeiti kokį nors mokslą ir įsigyti specialybę. Nadas Rastenis sumanė tapti advokatu. Bet kaip? Esą, reiktų mokytis bent 15 metų, nes jo išeito mokslo tik 7 savaitės. Rastenis užsispyrė ir per 4 metus ir 5 mėnesius išėjo reikalaujamą kursą su specialia anglų kalbos kompozicijos dalimi bei kalbėjimo ir psichologijos priedais. 1924 m. birželio mėn. Rastenis baigė teisės mokslus Bostono universitete su LLB laipsniu. 1925 metų pavasarį išlaikė egzaminus ir tapo advokatu Marylando valstijoje. Advokatavo, mokė jaunimą lietuviškai skaityti ir rašyti; veikė lietuvių kultūrinėje dirvoje, draugaudamas ir kartu dirbdamas su artistais, kompozitoriais (komp. M. Petrausku...).
Neminime čia veiklos amerikiečių visuomenėje. Su žmona Jule Baltrukonyte Nadas susitiko 1924 metais Bostone, kai Mikas Petrauskas statė savo operą „Eglę“. 1927 m. birželio mėn. 18 d. juodu susituokė. Abu mėgo ir mėgsta dailę, muziką, poeziją, teatrą; abu rado džiaugsmą lietuvių kultūroje. Uoliai veikė Baltimorės „Dainos“ chore; jis parūpino dainų, muzikos, kartais net specialų vaidinimą parašydamas; ji sekretoriavo, dainavo, deklamavo. Scenoje pirmą kartą ji pasirodė 1915 m. „Ponų ir mužikų“ vaidinime Liudytės rolėj. Po to dalyvavo daugelyje kitų vaidinimų, kaip „Mirtų vainikas“, „Dvi seseri“, „Salomėja“, „Samsonas ir Dalila“, St. Nagurnoskio „Knygynas šventame aržuole“, St. Šimkaus „Čigonai“ ir kt. Apie 40-tyje koncertų dainavo soliste Vanagaičio, Petrausko, Babravičiaus, Sodeikos suorganizuotuose koncertuose. Atpildas? Arba gėlių puokštė, arba tas pasitenkinimas, kad dirbi lietuvybės naudai.
Lietuviškus eilėraščius Nadas Rastenis pradėjo rašyti 1917 m., o angliškus – 1921 m. Su mažesniais vertinimais pasirodė jau 1922 m., o 1934 m. išvertė A. Baranausko „Anykščių šilelį“. 1938 m. išvertė K. Donelaičio „Metus“. Smulkių dalykų eilėje yra V. Kudirkos „Himnas“, P. Vaičaičio, Maironio, Putino, J. Tysliavos, K. Bradūno eilėraščių. 1949 m. išleido savo didesnę poemą „Trijų rožių šventė“.
Garsiąją poemą „War‘s Curse“ („Karo prakeikimas“) N. Rastenis parašė 1941 m. Ji buvo išspausdinta periodikoje, bet didesnio dėmesio nesusilaukė. Tik kai 1966 m. kongresmenas Garmatz ją išspausdino „Congressional Records“, jos garsas išėjo ir už JAV ribų: už ją „United Poets Laurate International“ organizacija priėmė į narius ir suteikė laurų vainiką; gi 1967 m. Nadas Rastenis už ją buvo pristatytas „Nobelio Taikos“ premijai gauti.
Pirmas lietuvis susilaukė tokios garbės ir nežinia, kada kas bus sekantis kandidatas (o gal ir laimėtojas!).
Spalio 14 d. Baltimorėje surengtas K. Donelaičio / Nado ir Julės Rastenių pagerbimo labai iškilmingas banketas. Ta proga N. Rasteniui suteikta
„Edgar Allan Poe“ premija ir „Įžymaus Baltimorės Piliečio“ pažymėjimas.
V. KI.
Iš JAV lietuvių žurnalo „Lietuvių dienos“, 1967 m. gruodžio mėn. Nr. 10 (179).
