Linkmenys.info
  • Pradžia
  • Įvykiai
  • Istorija
  • Parapija
  • Žmonės
  • Aplankykite Linkmenis
  • Naudinga informacija
  • Svečių knyga

Nadas Rastenis (1891 - 1980)

Picture
Nadas Rastenis ( iš "The Baltimore Sun")
Nado Rastenio, gimusio 1891 metais, Stagalėnuose, (dabar Linkmenų seniūnija, Ignalinos raj.) Lietuvoje, biografija prasideda 1903 metais, kai jis  išėjo į lauką ir pradėjo arti dirvą tėvo daryta žagre…

Artojo debiutą pats Nadas taip nupasakoja:
"Aušo 1903 metų pavasaris. Sniegai nutirpo. Pievose ir paniuovaliuose pienės,  o balose ir paravėse purienos, auksu spindėjo. Saulė laukus baigė  sausinti. Žvirbliai krykštė ir vieversiai čiulbėjo".
Pavasario  talka susidėjo iš trijų: tėvas, remdamasis po pažasčiu ant kriukio,  suvaitodamas, ant nugaros užsidėjęs, žagrę vilko; motina neblogą juodbėrį, nerimstantį arklį vedė; Mikadukas, pradėjęs tryliktus metus,  paskui ėjo. Eiga krypo į šiaurę, iš Stagalėnų link Palūšės, keletą  varsnų ir pasiekė pirmą Antano Rastenio šniūrą. Tėvas su motina prikinkė  arklį prie žagrės; tėvas bandė varyti vagą, bet parkrito… Mikadukas  stojo prie žagrės… ir arė… Pirmkartis artojas pirmą vagą išvarė,  popietyje, iš rytų į vakarus, antrą iš vakarų į rytus, ir taip  sukreipytas vagas raižė, kol baigė tą šniūrą arti saulei besileidžiant.

Vėliau, iškeliavęs į platujį pasaulį, surado plonose ir storose knygose daug raštų parašyta apie Ari- Aries – Arėjus – Artojus, – kad  priešistoriniais laikais žemės dievai, dievaičiai ir dievuliai valdė  pasaulį. Paskui atsiradęs gudragalvis žmogus, kuris išmokęs arti ir  daugiau maisto pagaminti... Artojai buvę žemesni už dievus, bet  aukštesni už žmones. Artojai buvo kviečiami vis toliau ir toliau per  pasaulį. Su laiku artojai tapę artistais, artizanais ir aristokratais.  Visi, mokantys ką gero arba naujo padaryti žmonės tapę artistais,  artistais savo amato... Taigi, artojai buvo pirmieji artistai.

Mažasis artojas Mikadukas (Nikodemas, vėliau Nadas) jau buvo pramokęs skaityti elementorių ir maldaknygę. Paskui lankė Linkmenų pradinę  mokyklą. Bet neilgai. Susirgus tėvui, sūnus turėjo jį pavaduoti ūkyje. Rudenį, 1907 m., mirė jo motina (Domicelė Juršėnaitė nuo Melagėnų). Ūkio reikalai dar labiau pašlijo. Tėvas pavedė ūkį pusininkui dirbti.  Dar po kiek laiko ir visai iš namų išėjo.  Nuo 1909 m. gyveno ir dirbo  Petrapilyje ir kituose Rusijos miestuose. Prie naujų geležinkelio šakų  tiesimo iškrovinėjo iš barkų malkas, prie naujo doko kasimo Baltijos  karo laivyno tvirtovėj. Pagaliau 1911 m. grįžo į Lietuvą. Trejetą  savaičių pabuvęs, gegužės 25 d. išplaukė į kitą pusę Atlanto ir liepos  14 d. pasiekė Manchester, N. H. Trejetą metų rytinėje šiaurėje dirbo  audyklose ir gyveno Watertowne, Cambridge ir kt.

 1918 metais Nadas Rastenis Buvo pašauktas į JAV kariuomenę. Grįžęs iš  kariuomenės su 20 nuošimčių nesveikatingumo, gavo teisę išeiti kokį nors  mokslą ir įsigyti specialybę. Nadas Rastenis sumanė tapti advokatu. Bet  kaip? Esą, reiktų mokytis bent 15 metų, nes jo išeito mokslo tik 7  savaitės. Rastenis užsispyrė ir per 4 metus ir 5 mėnesius išėjo  reikalaujamą kursą su specialia anglų kalbos kompozicijos dalimi bei  kalbėjimo ir psichologijos priedais. 1924 m. birželio mėn. Rastenis  baigė teisės mokslus Bostono universitete su LLB laipsniu. 1925 metų  pavasarį išlaikė egzaminus ir tapo advokatu Marylando valstijoje.  Advokatavo, mokė jaunimą lietuviškai skaityti ir rašyti; veikė lietuvių  kultūrinėje dirvoje, draugaudamas ir kartu dirbdamas su artistais, kompozitoriais (komp. M. Petrausku...).

Neminime čia veiklos amerikiečių visuomenėje. Su žmona Jule Baltrukonyte Nadas susitiko 1924 metais Bostone, kai Mikas Petrauskas statė savo operą „Eglę“. 1927 m. birželio mėn. 18 d.  juodu susituokė. Abu  mėgo ir mėgsta dailę, muziką, poeziją, teatrą; abu rado džiaugsmą lietuvių kultūroje. Uoliai veikė Baltimorės „Dainos“ chore; jis parūpino dainų, muzikos, kartais net specialų vaidinimą parašydamas; ji  sekretoriavo, dainavo, deklamavo. Scenoje pirmą kartą ji pasirodė 1915  m. „Ponų ir mužikų“ vaidinime Liudytės rolėj. Po to dalyvavo daugelyje  kitų vaidinimų, kaip „Mirtų vainikas“, „Dvi seseri“, „Salomėja“,  „Samsonas ir Dalila“, St. Nagurnoskio „Knygynas šventame aržuole“, St.  Šimkaus „Čigonai“ ir kt. Apie 40-tyje koncertų dainavo soliste  Vanagaičio, Petrausko, Babravičiaus, Sodeikos suorganizuotuose  koncertuose. Atpildas? Arba gėlių puokštė, arba tas pasitenkinimas, kad  dirbi lietuvybės naudai.

Lietuviškus eilėraščius Nadas Rastenis pradėjo rašyti 1917 m., o  angliškus – 1921 m. Su mažesniais vertinimais pasirodė jau 1922 m., o  1934 m. išvertė A. Baranausko „Anykščių šilelį“. 1938 m. išvertė K.  Donelaičio „Metus“. Smulkių dalykų eilėje yra V. Kudirkos „Himnas“, P.  Vaičaičio, Maironio, Putino, J. Tysliavos, K. Bradūno eilėraščių. 1949  m. išleido savo didesnę poemą „Trijų rožių šventė“.

Garsiąją poemą „War‘s Curse“ („Karo prakeikimas“) N. Rastenis parašė  1941 m. Ji buvo išspausdinta periodikoje, bet didesnio dėmesio nesusilaukė. Tik kai 1966 m. kongresmenas Garmatz ją išspausdino  „Congressional Records“, jos garsas išėjo ir už JAV ribų: už ją „United  Poets Laurate International“ organizacija priėmė į narius ir suteikė  laurų vainiką; gi 1967 m. Nadas Rastenis už ją buvo pristatytas „Nobelio  Taikos“ premijai gauti.

Pirmas lietuvis susilaukė tokios garbės ir nežinia, kada kas bus sekantis kandidatas (o gal ir laimėtojas!).

Spalio 14 d. Baltimorėje surengtas K. Donelaičio / Nado ir Julės  Rastenių pagerbimo labai iškilmingas banketas. Ta proga N. Rasteniui  suteikta
„Edgar Allan Poe“ premija ir „Įžymaus Baltimorės Piliečio“  pažymėjimas.

V. KI.

Iš JAV lietuvių žurnalo „Lietuvių dienos“, 1967 m. gruodžio mėn. Nr. 10 (179).


Powered by Create your own unique website with customizable templates.