Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo šventė Linkmenyse (2015-08-15)
Šiais metais rugpjūčio 15-ąją mūsų rajone vyko daug kultūrinių renginių, kvietusių prasmingai praleisti šeštadienio popietę, tačiau tądien kiekvienas tikintysis pirmiausiai skubėjo pagerbti Mergelės Marijos, nes visose bažnyčiose buvo švenčiama Žolinės – Mergelės Marijos į dangų ėmimo – šventė.
Linkmenų Švč. Trejybės bažnytėlė pasitiko tikinčiuosius plačiai atvertomis durimis ir parapijiečių užaugintomis gėlėmis – kardeliais ir astrais – išpuoštais altoriais. Prie pagrindinio altoriaus kaip padėkos ženklas buvo sudėtas krepšelis vaisių ir daržovių, užaugusių mūsų soduose ir daržuose. Na, o ir visa bažnyčia žydėte žydėjo: kiekvienas atėjusysis savo rankose spaudė spalvingą, kvapią žolynų puokštelę, kurioje gražiai derėjo ir javų varpos. Aplinkos sakralumą papildė puikus bažnytinio choro giedojimas bei atnašų procesija, kurios metu buvo nešamas javų glėbelis kaip padėkos už kasdienę duoną ir tautos tradicijų prisiminimo simbolis bei nerauginta duona ir vynas – Gyvoji Duona.
Šv. Mišias aukojęs kunigas Valentin Dulko kvietė susitelkti ir pamąstyti apie Švč. Mergelę Mariją kaip tarpininkę ir užtarėją, juk nei viena kita šventė kaip ši mums neprimena jos šio – žmogų labiausiai guodžiančio – vaidmens. Kaip sakė kunigas savo pamoksle, „netgi karalius negali neišgirsti, kai ko nors prašo jo Motina. Šventajame Rašte nesunku surasti įrodymų, kad Marija yra Dievo Malonių tarpininkė. Prisiminkime vyno padauginimo stebuklą Kanos vestuvėse ir įsiklausykime į Marijos žodžius: „Darykite visa, ką Jis Jums lieps“. Gerai žinomos šv. Bernardo maldos žodžiai taip pat išreiškia begalinį žmonijos pasitikėjimą Mergelės Marijos užtarimu. Šiandien žmonių pasitikėjimas Didžiąja tarpininke nei kiek nėra sumažėjęs. Prašykime meilės ir tikėjimo vyno ir mes neliksime vieni, jei laiku suvoksime, kad mums trūksta Marijos, jeigu laiku pakelsime akis į dangų ir atliksime savo dalį. Juk pripilti vandens į kubilus reikėjo žmonėms. Vanduo – mūsų kasdienis darbas ir rūpesčiai, o Dievas atlieka savąją dalį – padaro stebuklą ir paverčia vandenį vynu.“
Šventų Mišių pabaigoje buvo pašventinti žolynai ir atsinešti vaisiai bei daržovės. Kaip ir visuomet po Eucharistijos šventimo buvo palaiminti tikintieji. Kunigas Valentinas visiems nuoširdžiai linkėjo niekuomet nepamiršti, kad Marijos gailestingoje širdyje telpame visi, taigi ieškodami paguodos ir užtarimo visuomet šaukimės mūsų Dangiškosios Motinos.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Eugenijaus Ostašenkovo ir Sigito Mackonio
Linkmenų Švč. Trejybės bažnytėlė pasitiko tikinčiuosius plačiai atvertomis durimis ir parapijiečių užaugintomis gėlėmis – kardeliais ir astrais – išpuoštais altoriais. Prie pagrindinio altoriaus kaip padėkos ženklas buvo sudėtas krepšelis vaisių ir daržovių, užaugusių mūsų soduose ir daržuose. Na, o ir visa bažnyčia žydėte žydėjo: kiekvienas atėjusysis savo rankose spaudė spalvingą, kvapią žolynų puokštelę, kurioje gražiai derėjo ir javų varpos. Aplinkos sakralumą papildė puikus bažnytinio choro giedojimas bei atnašų procesija, kurios metu buvo nešamas javų glėbelis kaip padėkos už kasdienę duoną ir tautos tradicijų prisiminimo simbolis bei nerauginta duona ir vynas – Gyvoji Duona.
Šv. Mišias aukojęs kunigas Valentin Dulko kvietė susitelkti ir pamąstyti apie Švč. Mergelę Mariją kaip tarpininkę ir užtarėją, juk nei viena kita šventė kaip ši mums neprimena jos šio – žmogų labiausiai guodžiančio – vaidmens. Kaip sakė kunigas savo pamoksle, „netgi karalius negali neišgirsti, kai ko nors prašo jo Motina. Šventajame Rašte nesunku surasti įrodymų, kad Marija yra Dievo Malonių tarpininkė. Prisiminkime vyno padauginimo stebuklą Kanos vestuvėse ir įsiklausykime į Marijos žodžius: „Darykite visa, ką Jis Jums lieps“. Gerai žinomos šv. Bernardo maldos žodžiai taip pat išreiškia begalinį žmonijos pasitikėjimą Mergelės Marijos užtarimu. Šiandien žmonių pasitikėjimas Didžiąja tarpininke nei kiek nėra sumažėjęs. Prašykime meilės ir tikėjimo vyno ir mes neliksime vieni, jei laiku suvoksime, kad mums trūksta Marijos, jeigu laiku pakelsime akis į dangų ir atliksime savo dalį. Juk pripilti vandens į kubilus reikėjo žmonėms. Vanduo – mūsų kasdienis darbas ir rūpesčiai, o Dievas atlieka savąją dalį – padaro stebuklą ir paverčia vandenį vynu.“
Šventų Mišių pabaigoje buvo pašventinti žolynai ir atsinešti vaisiai bei daržovės. Kaip ir visuomet po Eucharistijos šventimo buvo palaiminti tikintieji. Kunigas Valentinas visiems nuoširdžiai linkėjo niekuomet nepamiršti, kad Marijos gailestingoje širdyje telpame visi, taigi ieškodami paguodos ir užtarimo visuomet šaukimės mūsų Dangiškosios Motinos.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Eugenijaus Ostašenkovo ir Sigito Mackonio
