Kunigas Renaldas Kučko: "Nebijokite tamsos, nes esate pašaukti į šviesą"
Artūro Makausko nuotrauka
Broliai ir seserys Kristuje,
Jau besiruošdami Pirmajai Komunijai sužinome, kad adventas – tai laukimo metas, trunkantis keturias savaites. Gamta advento laikotarpiu mums dovanoja pačias ilgiausias naktis ir pačias trumpiausias dienas.
Būtent šiuo laikotarpiu sutinkame daug žmonių, besiskundžiančių, kaip sunku gyventi, kai taip anksti temsta, kai dienos tokios niūrios. Žmogus dažnai jaučiasi lyg ir pasimetęs, lyg ir bijo kažko. Netgi turėdami pačią puikiausią apsaugą ir būdami apsidraudę, nesijausime visiškai saugūs. Juk netgi tada, kai namuose uždegame daugiau lempučių, viduje vis tiek nesame ramūs. Taip yra dėl to, kad siela reikalauja negęstančios šviesos, kuri yra Jėzus Kristus.
Pastarųjų sekmadienių Evangelija mums primena apie pasaulio pabaigą, apie dalykus, kurie mus užklups netikėtai ir mus išgąsdins. Kviečiu apie tai pamąstyti šiek tiek kitaip. Pagalvokime apie Kristaus atėjimą per Kūčias. Jis ateina paprastai - gimsta kaip mažas vaikelis. Tuo pačiu Jis ateina ir kaip Išganytojas bei Karalius. Žmogus su virpuliu ir jauduliu priima Amžinąjį Žodį, kuris tapo Kūnu Kūčių vakarą.
Kviečiu Jus visus priimti Jėzaus atėjimą, laukti jo visada. Ir kad nebūtų mums baisu bei neramu, kad galėtume atsitiesti ir žvelgti su tikėjimu ir viltimi į Dangų tomis tamsiomis advento dienomis, nepamirškime paprastos, bet nuoširdžios maldos bei dvasinių skaitymų. Nepamirškime ir pasninko, t. y. atsisakykime to, prie ko labai prisirišome ar nesaikingai vartojame. Trečias dalykas, suteikiantis mums šviesos ir džiaugsmo, - tai tie gerieji gailestingumo darbai savo artimui, vargšams, ligoniams.
Šviesios advento kelionės!
Nebijokite tamsos, nes esate pašaukti į šviesą. Tikrai ją išvysite ir joje gyvensite.
Pagarbiai,
Kunigas Renaldas Kučko
Jau besiruošdami Pirmajai Komunijai sužinome, kad adventas – tai laukimo metas, trunkantis keturias savaites. Gamta advento laikotarpiu mums dovanoja pačias ilgiausias naktis ir pačias trumpiausias dienas.
Būtent šiuo laikotarpiu sutinkame daug žmonių, besiskundžiančių, kaip sunku gyventi, kai taip anksti temsta, kai dienos tokios niūrios. Žmogus dažnai jaučiasi lyg ir pasimetęs, lyg ir bijo kažko. Netgi turėdami pačią puikiausią apsaugą ir būdami apsidraudę, nesijausime visiškai saugūs. Juk netgi tada, kai namuose uždegame daugiau lempučių, viduje vis tiek nesame ramūs. Taip yra dėl to, kad siela reikalauja negęstančios šviesos, kuri yra Jėzus Kristus.
Pastarųjų sekmadienių Evangelija mums primena apie pasaulio pabaigą, apie dalykus, kurie mus užklups netikėtai ir mus išgąsdins. Kviečiu apie tai pamąstyti šiek tiek kitaip. Pagalvokime apie Kristaus atėjimą per Kūčias. Jis ateina paprastai - gimsta kaip mažas vaikelis. Tuo pačiu Jis ateina ir kaip Išganytojas bei Karalius. Žmogus su virpuliu ir jauduliu priima Amžinąjį Žodį, kuris tapo Kūnu Kūčių vakarą.
Kviečiu Jus visus priimti Jėzaus atėjimą, laukti jo visada. Ir kad nebūtų mums baisu bei neramu, kad galėtume atsitiesti ir žvelgti su tikėjimu ir viltimi į Dangų tomis tamsiomis advento dienomis, nepamirškime paprastos, bet nuoširdžios maldos bei dvasinių skaitymų. Nepamirškime ir pasninko, t. y. atsisakykime to, prie ko labai prisirišome ar nesaikingai vartojame. Trečias dalykas, suteikiantis mums šviesos ir džiaugsmo, - tai tie gerieji gailestingumo darbai savo artimui, vargšams, ligoniams.
Šviesios advento kelionės!
Nebijokite tamsos, nes esate pašaukti į šviesą. Tikrai ją išvysite ir joje gyvensite.
Pagarbiai,
Kunigas Renaldas Kučko
Artūro Makausko nuotrauka
