Kun. Dovydas Grigaliūnas. Mūsų dienų šventieji (2014-04-27)
2014 m. balandžio 27 d. Vatikane buvo kanonizuoti du nauji šventieji. Pateikiame kunigo Dovydo Grigaliūno, kuris pagelbsti kun. Edmundui Paulioniui ganytojiškame darbe Linkmenų parapijoje, mintis apie mūsų dienų šventuosius.
Nors esame linkę absoliutinti įvairius gyvenimo dalykus ir dažnai sakome, kad aplink mus yra daugiau blogų žmonių, vis dėlto turime pripažinti, jog šalia mūsų gyvena ir daug gerų. Juos drąsiai galime vadinti šventaisiais. Taip, jie jau čia, žemėje, yra šventi, pasiekę šventumą per Krikštą ir išpažįstamą tikėjimą - nepaisant to, kad visi esame nuodėmingi. Šventumas nėra tik kunigų ar vienuolių reikalas. Tai kiekvieno iš mūsų kelias. Jis pasiekiamas dalyvaujant Bažnyčios gyvenime, kuriame tobulėjame kaip krikščionys. Tai yra tikėjimas, malda, moralinis gyvenimas pagal sąžinę, nuodėmės atmetimas, Dievo įsakymų laikymasis ir iš to kylantys gailestingumo darbai. Savo jėgomis sunku būti šventu, todėl Dievas padeda savo malone.
Pastarosiomis dienomis daug dėmesio skiriama dviejų šventų žmonių – mūsų amžininkų - gyvenimams: Jono Pauliaus II (Karol Józef Wojtyła) ir Jono XXIII (Angelo Giuseppe Roncalli). Šiais Viešpaties metais, Atvelykio sekmadienį (2014 m. balandžio 27 d.), jie buvo oficialiai paskelbti šventaisiais. Tai Dievo dovana ir mums, gyvenantiems Aukštaitijos žemėje.
Ką žinome apie palaimintąjį Joną Paulių II? Prisimename, kad jis buvo lenkas. Žmogus, kuris buvo aktorius ir poetas, jam patiko sportuoti, mėgo bendrauti su žmonėmis, ypač su jaunimu. Žmogus, kuris mokėjo juokauti ir diplomatiškai pasakyti tiesą. Popiežius, kuris pirmą kartą po apaštalo Pauliaus, apkeliavo daugelį pasaulio vietų skelbdamas Evangeliją. 1993 metais jis aplankė ir Lietuvą. Savo vizitu parodė pagarbą lietuvių tautai ir dėkojo Dievui už jos laisvę. Tai popiežius, kuris parašė daug Bažnyčios dokumentų gindamas tikėjimą, žmogų, šeimą ir kitas vertybes. Jis popiežiavo 27 metus. Žinome, kad minių minios visada su dideliu entuziazmu plūdo į popiežiaus Jono Pauliaus II aukojamas Šv. Mišias. O kiek ilgai jo melstasi prieš Švč. Sakramentą! Dieną ir naktį, darbo ir poilsio laiku, netgi per trumpas posėdžių, audiencijų, konferencijų pertraukėles. Popiežius mokėjo gilų tikėjimą Eucharistija susieti su savo tarnyste žmonėms. Mat jis labai mylėjo...
O ką žinome apie palaimintąjį Joną XXIII? Šis žmogus buvo italas. Jis popiežiavo beveik 5 metus. Žinome, kad visą gyvenimą labai mėgdavo pokštauti. Bet tuo pačiu metu Jonas XXIII buvo rimtas nuoširdus ir paprastas, todėl jį vadino „geruoju popiežiumi“. Jis buvo Katalikų Bažnyčios atsinaujinimo pradininkas po II Pasaulinio karo. Būtent jis pradėjo rengti II Vatikano susirinkimą 1962-1965 metais, kurio mokymu sustiprinti mes šiandien išpažįstame tikėjimą ir Lietuvoje. Pasaulyje yra plačiai žinomi Jono XXIII „žiedeliai“. Tai knyga, kurioje surašyta daugybė linksmų istorijų, paradoksų ir anekdotinių nutikimų iš popiežiaus gyvenimo. Jis sakė, kad sąžiningas humoro mėgėjas turi mokėti linksmai pažiūrėti ir į save. Šis popiežius taip pat savo gyvenimu tvirtino, kad budrus gerumas ir kantrus atlaidumas pasiekia daugiau nei griežtumas ir rykštė.
Tad belieka ir toliau mokytis iš šių žmonių tikėjimo, paprastumo ir džiaugsmo. Belieka Dievui už juos dėkoti ir jų prašyti: „Melskitės už mus!“
Kun. Dovydas Grigaliūnas
Nors esame linkę absoliutinti įvairius gyvenimo dalykus ir dažnai sakome, kad aplink mus yra daugiau blogų žmonių, vis dėlto turime pripažinti, jog šalia mūsų gyvena ir daug gerų. Juos drąsiai galime vadinti šventaisiais. Taip, jie jau čia, žemėje, yra šventi, pasiekę šventumą per Krikštą ir išpažįstamą tikėjimą - nepaisant to, kad visi esame nuodėmingi. Šventumas nėra tik kunigų ar vienuolių reikalas. Tai kiekvieno iš mūsų kelias. Jis pasiekiamas dalyvaujant Bažnyčios gyvenime, kuriame tobulėjame kaip krikščionys. Tai yra tikėjimas, malda, moralinis gyvenimas pagal sąžinę, nuodėmės atmetimas, Dievo įsakymų laikymasis ir iš to kylantys gailestingumo darbai. Savo jėgomis sunku būti šventu, todėl Dievas padeda savo malone.
Pastarosiomis dienomis daug dėmesio skiriama dviejų šventų žmonių – mūsų amžininkų - gyvenimams: Jono Pauliaus II (Karol Józef Wojtyła) ir Jono XXIII (Angelo Giuseppe Roncalli). Šiais Viešpaties metais, Atvelykio sekmadienį (2014 m. balandžio 27 d.), jie buvo oficialiai paskelbti šventaisiais. Tai Dievo dovana ir mums, gyvenantiems Aukštaitijos žemėje.
Ką žinome apie palaimintąjį Joną Paulių II? Prisimename, kad jis buvo lenkas. Žmogus, kuris buvo aktorius ir poetas, jam patiko sportuoti, mėgo bendrauti su žmonėmis, ypač su jaunimu. Žmogus, kuris mokėjo juokauti ir diplomatiškai pasakyti tiesą. Popiežius, kuris pirmą kartą po apaštalo Pauliaus, apkeliavo daugelį pasaulio vietų skelbdamas Evangeliją. 1993 metais jis aplankė ir Lietuvą. Savo vizitu parodė pagarbą lietuvių tautai ir dėkojo Dievui už jos laisvę. Tai popiežius, kuris parašė daug Bažnyčios dokumentų gindamas tikėjimą, žmogų, šeimą ir kitas vertybes. Jis popiežiavo 27 metus. Žinome, kad minių minios visada su dideliu entuziazmu plūdo į popiežiaus Jono Pauliaus II aukojamas Šv. Mišias. O kiek ilgai jo melstasi prieš Švč. Sakramentą! Dieną ir naktį, darbo ir poilsio laiku, netgi per trumpas posėdžių, audiencijų, konferencijų pertraukėles. Popiežius mokėjo gilų tikėjimą Eucharistija susieti su savo tarnyste žmonėms. Mat jis labai mylėjo...
O ką žinome apie palaimintąjį Joną XXIII? Šis žmogus buvo italas. Jis popiežiavo beveik 5 metus. Žinome, kad visą gyvenimą labai mėgdavo pokštauti. Bet tuo pačiu metu Jonas XXIII buvo rimtas nuoširdus ir paprastas, todėl jį vadino „geruoju popiežiumi“. Jis buvo Katalikų Bažnyčios atsinaujinimo pradininkas po II Pasaulinio karo. Būtent jis pradėjo rengti II Vatikano susirinkimą 1962-1965 metais, kurio mokymu sustiprinti mes šiandien išpažįstame tikėjimą ir Lietuvoje. Pasaulyje yra plačiai žinomi Jono XXIII „žiedeliai“. Tai knyga, kurioje surašyta daugybė linksmų istorijų, paradoksų ir anekdotinių nutikimų iš popiežiaus gyvenimo. Jis sakė, kad sąžiningas humoro mėgėjas turi mokėti linksmai pažiūrėti ir į save. Šis popiežius taip pat savo gyvenimu tvirtino, kad budrus gerumas ir kantrus atlaidumas pasiekia daugiau nei griežtumas ir rykštė.
Tad belieka ir toliau mokytis iš šių žmonių tikėjimo, paprastumo ir džiaugsmo. Belieka Dievui už juos dėkoti ir jų prašyti: „Melskitės už mus!“
Kun. Dovydas Grigaliūnas