Kaip linkmeniškiai paparčio žiedo ieškojo (2013-06-23)
Vasaros saulėgrįžos išvakarėse linkmeniškiai ir miestelio svečiai buvo sukviesti prie buvusios mokyklos pastato, kur erdvioje aikštelėje trumpiausią naktelę palydėjo ne vien dainomis, bet ir smagiais šokiais. Sutemus čia suliepsnojo įspūdingas Joninių laužas, prie kurio vietos ir šilumos užteko visiems.
Vakaro programą pradėjo šeimininkai – Linkmenų seklyčios vadovė Marytė Alesionkienė priminė daugelį dar išlikusių Rasos, Kupolinių ar Joninių šventės tradicijų, o etnografinis ansamblis „Linkmena“ supynė smagių liaudies dainų pynę apie Jonines ir vasarą.
Šventės pradžioje sveikinimo žodį tarė Linkmenų seniūnas Jonas Alekna. Jis nepamiršo pasveikinti ne tik savo bendravardžių, bet ir Arvydų, Vandų, savo vardadienius švenčiančių Joninių išvakarėse. Vešliais ąžuolo vainikais vainikuoti Jonai, Janinos, Žanetos, Žanos linksmai sukosi ratelyje. Smagu buvo matyti ratelyje ir porelę vaikučių, nešiojančių šiuos Lietuvoje itin populiarius vardus.
Renginyje svečiavosi ir nuotaikingą programą pristatė Kazitiškio kaimo seklyčios saviveiklininkų ansamblis, vadovaujamas Danutės Gasiūnienės. Vėliau šventinę nuotaiką kūrė kaimo kapela „Lanksva“. O kai užgrojo du Petrai ( P. ir P. Bernatavičiai), jų muzikai abejingų tikrai neliko: kas poromis, kas į ratelius susibūrę – visi šoko, trypė, prakaitavo...
Taigi nuobodžiauti nebuvo kada: kas klausėsi širdžiai mielų melodijų, kas kartu dainavo, kas kojas miklino šokio ritme. Veikė ir Joninių prekyba: čia buvo galima įsigyti akį traukiančių saldumynų ir gaiviųjų gėrimų, nusipirkti ir namiškiams parnešti šventinio pyrago. Kas norėjo, galėjo pasimėgauti dūmais kvepiančiais šašlykais - čia pat jie buvo kepami. Vaikus viliojo ir daug džiaugsmo suteikė šventinė loterija.
Kaip ir pridera, Joninių šventėje pražydo ir paparčio žiedas, surastas vieno iš rėmėjų, kuris teigė, kad kelią iki paparčio žiedo jam padėjo surasti sužadėtinė.
Ilgai liepsnojo Joninių laužas, ilgai netilo dainos. Tik tuomet, kai danguje pasirodė pirmieji užgimstančios dienos ženklai, linkmeniškiai ėmė skirstytis. Grįždami į namus dauguma iš jų tikriausiai nepamiršo pabraidyti po stebuklingą rasą. O tie, kurie Joninių naktį nepatingėjo dar ir išsimaudyti šiltame ežero vandenyje, parsinešė į namus ne tik dvasios, bet ir kūno atgaivą.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
Vakaro programą pradėjo šeimininkai – Linkmenų seklyčios vadovė Marytė Alesionkienė priminė daugelį dar išlikusių Rasos, Kupolinių ar Joninių šventės tradicijų, o etnografinis ansamblis „Linkmena“ supynė smagių liaudies dainų pynę apie Jonines ir vasarą.
Šventės pradžioje sveikinimo žodį tarė Linkmenų seniūnas Jonas Alekna. Jis nepamiršo pasveikinti ne tik savo bendravardžių, bet ir Arvydų, Vandų, savo vardadienius švenčiančių Joninių išvakarėse. Vešliais ąžuolo vainikais vainikuoti Jonai, Janinos, Žanetos, Žanos linksmai sukosi ratelyje. Smagu buvo matyti ratelyje ir porelę vaikučių, nešiojančių šiuos Lietuvoje itin populiarius vardus.
Renginyje svečiavosi ir nuotaikingą programą pristatė Kazitiškio kaimo seklyčios saviveiklininkų ansamblis, vadovaujamas Danutės Gasiūnienės. Vėliau šventinę nuotaiką kūrė kaimo kapela „Lanksva“. O kai užgrojo du Petrai ( P. ir P. Bernatavičiai), jų muzikai abejingų tikrai neliko: kas poromis, kas į ratelius susibūrę – visi šoko, trypė, prakaitavo...
Taigi nuobodžiauti nebuvo kada: kas klausėsi širdžiai mielų melodijų, kas kartu dainavo, kas kojas miklino šokio ritme. Veikė ir Joninių prekyba: čia buvo galima įsigyti akį traukiančių saldumynų ir gaiviųjų gėrimų, nusipirkti ir namiškiams parnešti šventinio pyrago. Kas norėjo, galėjo pasimėgauti dūmais kvepiančiais šašlykais - čia pat jie buvo kepami. Vaikus viliojo ir daug džiaugsmo suteikė šventinė loterija.
Kaip ir pridera, Joninių šventėje pražydo ir paparčio žiedas, surastas vieno iš rėmėjų, kuris teigė, kad kelią iki paparčio žiedo jam padėjo surasti sužadėtinė.
Ilgai liepsnojo Joninių laužas, ilgai netilo dainos. Tik tuomet, kai danguje pasirodė pirmieji užgimstančios dienos ženklai, linkmeniškiai ėmė skirstytis. Grįždami į namus dauguma iš jų tikriausiai nepamiršo pabraidyti po stebuklingą rasą. O tie, kurie Joninių naktį nepatingėjo dar ir išsimaudyti šiltame ežero vandenyje, parsinešė į namus ne tik dvasios, bet ir kūno atgaivą.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
