Kai metai metams tiesia ranką (2013-ųjų sutiktuvės)
Snaigės naktį. Kęstučio Palikšos nuotrauka
Paskutinįjį gruodžio vakarą gaudžiantys varpai ir nušvitęs bažnyčios bokštas pakvietė mus, linkmeniškius ir miestelio svečius, ateiti į padėkos šv. Mišias, kad atsiprašytume už besibaigiančiais metais padarytas klaidas ir padėkotume už visa, ką gero patyrėme ir ko išmokome. Tai tarsi priminimas ir palinkėjimas į Naujuosius metus nepasiimti nieko, kas mus skaudino ir sunkino širdį, atleisti sau ir kitiems. Kartu tai ir puiki proga pajausti savo širdžių prigimtį – jos nuolat ilgisi gėrio, tiktai įsiklausykime – jose tiek daug gerumo!
Iškilmingas Šv. Mišias aukojo parapijos klebonas kun. Renaldas Kučko ir kunigas Kęstutis Palikša. Ypač pakilią šventinę nuotaiką kūrė bažnytinio choro ir vargonininkės Jolantos Jurgelevičiūtės atliekamos giesmės didingomis ir nuoširdžiomis melodijomis.
Kun. Kęstutis priminė, kad 2012–ieji buvo Palaimintojo Jurgio Matulaičio, skelbusio gėrio pergalę dideliuose ir mažuose dalykuose, metai, palinkėjo kasdien sėti gėrio grūdą, kad iš jo išaugtų gerumo vainikas.
Parapijos klebonas Renaldas Kučko džiaugėsi, kad Linkmenų parapijoje gyvena labai geri žmonės, nuoširdžiai myli bažnyčią ir praktikuoja tikėjimą. „Išvažiuodamas iš šios parapijos buvęs klebonas kun. Vladas Černiauskas man pasakė, kad Linkmenų žmonės labai geri, ir aš čia pradirbęs beveik ketverius metus, tikrai tuo įsitikinau.“
Imi ir nejučiom pagalvoji, kad galbūt tai mūsų klebonas Renaldas ir moko mus būti atviresniais bei geresniais, dažniau šypsotis bei drąsiau žvelgti vieni kitiems į akis, tvirčiau paspausti artimo ranką linkint ramybės bei pajausti, kad ta ranka tokia pat šilta kaip ir mano paties.
Po šv. Mišių trumpam susirinkome prie laužo: sušilti, pasidalinti, pabūti, nes drauge gera. Metų takoskyroje dažniausiai skambėję žodžiai buvo susiję su gėriu, gerumu, taigi tikėkime, kad 2013-ieji – Tikėjimo - metai bus geri. Juk viskas prasideda nuo tikėjimo.
Gražina Mackonienė
Pateikiame kun. Kęstučio Palikšos šv. Mišių pamokslo tekstą:
"Susirinkę į padėkos pamaldas mes kaip parapijos bendruomenė, kaip viena didelė šeima Jėzuje Kristuje dėkojame Dievui už prabėgusius metus. Turbūt kiekvienas apmąstome, kokie jie buvo? Ką jie atnešė, o gal kažką atėmė ir nusinešė?
Žmogaus gyvenimo kelionė yra vientisa ir nenutrūkstanti, tik mes simboliškai sudėliojame slenksčius, kad priėję naujųjų metų slenkstį, galėtume atsigręžti ir pažvelgti į praeitį.
Šie metai Lietuvoje buvo paskelbti Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais. Taigi, dėkodami Dievui, atsiprašydami jo kaip parapijos bendruomenė, mes galime įvertinti metus pagal tai, kiek mes gyvenome pagal pal. Jurgio Matulaičio šūkį: „Blogį nugalėk gerumu!“ Jis paimtas iš ap. Pauliaus laiško romiečiams: ,,Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk blogį gerumu”.
Mes visi norime gėrio, jo ilgimės, norime, kad vyrautų meilė ir supratimas, norime santarvės ir pagarbos vieni kitiems, bet vis patenkame į visai priešingas situacijas ir pasielgiame atvirkščiai. O iš blogio negali atsirasti gėris. Blogis gimdo blogį. Tik Dievas gali padaryti iš nuodėmės malonę, ir iš pačių juodžiausių situacijų parodyti gerą išeitį. Dievas blogį nugali savo gerumu. Todėl ir mes pasiryžkime išeiti iš to blogio rato, į kurį per prabėgusius metus buvome vienaip ar kitaip patekę. Stipresnis nėra tas, kuris kitą priverčia ir iš jo išreikalauja jėga, bet tas, kuris nugali tendenciją daryti blogį ir vietoj to padaro gerą darbą. O tai sunkiau negu paprasčiausiai pasiduoti blogiui ar eiti pavėjui.O ištrūkti iš blogio rato mes kiekvienas galime. Reikia tik tuo patikėti. Kiekvienas iš mūsų galime didžiuotis ir dėkoti Dievui už tuos atvejus, kai buvome stipresni už norą atsilyginti piktu už pikta, ir pakeitėme vidinę nuostatą į susitaikymą ir atleidimą.
Blogio ratas nugalimas, kai žmogus tampa nauju žmogumi, vidiniu žmogumi, atsinaujina Dvasioje ir priima Dievo kvietimą. Nusistatymas nuolat daryti gera gali būti varginantis ir įtempiantis jėgas, bet tai visada yra kova. O iš pasėto gerumo grūdo visada išauga gėrio vainikas. Savo žmogiškosios vertės pajautimas pagimdys ir pagarbą kitiems. Vietoj įtampos atsiras Dievo vaikų laisvė.
Vienoje maldoje meldžiamės: Dieve, padėk man keisti pasaulį, o pradėti nuo savęs. Priimk mūsų padėką už visa, ką iš tavęs gavome, mes pasitikime Tavo vedimu ir šį dėkingumo vakarą kviečiame Tave į savo širdis".
Iškilmingas Šv. Mišias aukojo parapijos klebonas kun. Renaldas Kučko ir kunigas Kęstutis Palikša. Ypač pakilią šventinę nuotaiką kūrė bažnytinio choro ir vargonininkės Jolantos Jurgelevičiūtės atliekamos giesmės didingomis ir nuoširdžiomis melodijomis.
Kun. Kęstutis priminė, kad 2012–ieji buvo Palaimintojo Jurgio Matulaičio, skelbusio gėrio pergalę dideliuose ir mažuose dalykuose, metai, palinkėjo kasdien sėti gėrio grūdą, kad iš jo išaugtų gerumo vainikas.
Parapijos klebonas Renaldas Kučko džiaugėsi, kad Linkmenų parapijoje gyvena labai geri žmonės, nuoširdžiai myli bažnyčią ir praktikuoja tikėjimą. „Išvažiuodamas iš šios parapijos buvęs klebonas kun. Vladas Černiauskas man pasakė, kad Linkmenų žmonės labai geri, ir aš čia pradirbęs beveik ketverius metus, tikrai tuo įsitikinau.“
Imi ir nejučiom pagalvoji, kad galbūt tai mūsų klebonas Renaldas ir moko mus būti atviresniais bei geresniais, dažniau šypsotis bei drąsiau žvelgti vieni kitiems į akis, tvirčiau paspausti artimo ranką linkint ramybės bei pajausti, kad ta ranka tokia pat šilta kaip ir mano paties.
Po šv. Mišių trumpam susirinkome prie laužo: sušilti, pasidalinti, pabūti, nes drauge gera. Metų takoskyroje dažniausiai skambėję žodžiai buvo susiję su gėriu, gerumu, taigi tikėkime, kad 2013-ieji – Tikėjimo - metai bus geri. Juk viskas prasideda nuo tikėjimo.
Gražina Mackonienė
Pateikiame kun. Kęstučio Palikšos šv. Mišių pamokslo tekstą:
"Susirinkę į padėkos pamaldas mes kaip parapijos bendruomenė, kaip viena didelė šeima Jėzuje Kristuje dėkojame Dievui už prabėgusius metus. Turbūt kiekvienas apmąstome, kokie jie buvo? Ką jie atnešė, o gal kažką atėmė ir nusinešė?
Žmogaus gyvenimo kelionė yra vientisa ir nenutrūkstanti, tik mes simboliškai sudėliojame slenksčius, kad priėję naujųjų metų slenkstį, galėtume atsigręžti ir pažvelgti į praeitį.
Šie metai Lietuvoje buvo paskelbti Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais. Taigi, dėkodami Dievui, atsiprašydami jo kaip parapijos bendruomenė, mes galime įvertinti metus pagal tai, kiek mes gyvenome pagal pal. Jurgio Matulaičio šūkį: „Blogį nugalėk gerumu!“ Jis paimtas iš ap. Pauliaus laiško romiečiams: ,,Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk blogį gerumu”.
Mes visi norime gėrio, jo ilgimės, norime, kad vyrautų meilė ir supratimas, norime santarvės ir pagarbos vieni kitiems, bet vis patenkame į visai priešingas situacijas ir pasielgiame atvirkščiai. O iš blogio negali atsirasti gėris. Blogis gimdo blogį. Tik Dievas gali padaryti iš nuodėmės malonę, ir iš pačių juodžiausių situacijų parodyti gerą išeitį. Dievas blogį nugali savo gerumu. Todėl ir mes pasiryžkime išeiti iš to blogio rato, į kurį per prabėgusius metus buvome vienaip ar kitaip patekę. Stipresnis nėra tas, kuris kitą priverčia ir iš jo išreikalauja jėga, bet tas, kuris nugali tendenciją daryti blogį ir vietoj to padaro gerą darbą. O tai sunkiau negu paprasčiausiai pasiduoti blogiui ar eiti pavėjui.O ištrūkti iš blogio rato mes kiekvienas galime. Reikia tik tuo patikėti. Kiekvienas iš mūsų galime didžiuotis ir dėkoti Dievui už tuos atvejus, kai buvome stipresni už norą atsilyginti piktu už pikta, ir pakeitėme vidinę nuostatą į susitaikymą ir atleidimą.
Blogio ratas nugalimas, kai žmogus tampa nauju žmogumi, vidiniu žmogumi, atsinaujina Dvasioje ir priima Dievo kvietimą. Nusistatymas nuolat daryti gera gali būti varginantis ir įtempiantis jėgas, bet tai visada yra kova. O iš pasėto gerumo grūdo visada išauga gėrio vainikas. Savo žmogiškosios vertės pajautimas pagimdys ir pagarbą kitiems. Vietoj įtampos atsiras Dievo vaikų laisvė.
Vienoje maldoje meldžiamės: Dieve, padėk man keisti pasaulį, o pradėti nuo savęs. Priimk mūsų padėką už visa, ką iš tavęs gavome, mes pasitikime Tavo vedimu ir šį dėkingumo vakarą kviečiame Tave į savo širdis".
