Esame kviečiami į šventumą (2015-11-08)
Senovės lietuvių papročiuose ryškus tikėjimas pomirtiniu gyvenimu, juose taip pat akcentuojamas glaudus gyvųjų ryšys su protėvių vėlėmis. Tačiau pačiais seniausiais laikais nebuvo atskiros dienos, skirtos mirusiųjų pagerbimui. Jie buvo prisimenami nuolat, kiekvienų svarbesnių švenčių metu, jiems buvo aukojamos aukos, atliekamos kitos apeigos. Tik vėliau nusistovėjo konkreti mirusiųjų pagerbimo diena – Vėlinės.
Mes, krikščionys, prieš įžengdami į Vėlinių oktavą – maldos už mirusius aštuondienį – švenčiame viltingą ir paguodos kupiną Visų Šventųjų šventę, kurios metu turime galimybę prisiliesti ar bent pamąstyti apie šventųjų bendravimą ir jų užtarimą visuotinėje Bažnyčioje, kreipti žvilgsnį į savo dangiškuosius globėjus. Juk kelias į Dangiškąją Tėvynę, kur mirties nebebus, vis tik veda per mirtį.
Visų Šventųjų dieną kun. Valentinas Dulko ir monsinjoras kun. Ignas Jakutis aukojo iškilmingas šv. Mišias Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje. Kun. Valentinas šv. Mišių pradžioje džiaugėsi, kad šiandien mūsų bažnytėlėje susirinkusi didžiulė minia tikinčiųjų prieš Avinėlio sostą tarsi iliustruoja pirmąjį liturginį šv. Mišių skaitinį.
Kun. V. Dulko homilijos metu kalbėjo apie tai, kokia stipri Viešpaties meilė ir koks svarbus Šventųjų užtarimas, sklaidant kiekvieno žmogaus gyvenimo knygą. Net pats mažiausias geras darbas gali tapti išsigelbėjimo siūlu nuo amžinojo pasmerkimo. Kunigas priminė keletą mums artimų šventųjų – šv. Joną Paulių II, šv. Faustiną, šv. Teresėlę ir kitus. Jis pabrėžė, kad visi esame kviečiami į šventumą. Tai nereiškia, kad žvelgdami į šventuosius turime mėgdžioti juos. Visi šventieji žvelgė į Kristų ir sekė Juo. Mes taip pat esame kviečiami sekti Juo.
Kadangi sekmadienį pradėjome ir maldos už mirusiuosius aštuondienį, tikinčiųjų intencijos buvo sudėtos prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo, o po šv. Mišių vyko iškilminga gedulinė procesija į abejas naująsias Linkmenų kapines, kurios metu buvo nuoširdžiai meldžiamasi už mūsų mirusiuosius. Juk kaip sakė kun. Valentinas, svarbu aplankyti kapines ir uždegti žvakutę, bet žvakė pati savaime nesimeldžia – reikia mūsų maldų. Kitomis Vėlinių oktavos dienomis buvo aplankytos senosios Linkmenų ir Krivasalio kapinės.
Kapinių lankymas ir malda už mirusiuosius primena mums, kad mes patys dar turime laiko įsiklausyti į Kristaus palaiminimus, skelbiamus Evangelijoje, ir mums dar neatimta galimybė pasirinkti. Dar turime laiko. Kiek? Deja, atsakymo nežinome.
Po sekmadienio iškilmių teko nugirsti dviejų žmonių pokalbį. Pirmasis klausė antrojo: „Paaiškink man, kas yra šventumas.“ Paklaustasis žmogus šiek tiek pamąstęs atsakė: ,,Galbūt tai gyvenimas pagal Didįjį Dievo įsakymą“. Pamaniau, kad iš tiesų į šį įsakymą sutelpa visi Kristaus palaiminimai. Taigi verta pasistengti.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
Mes, krikščionys, prieš įžengdami į Vėlinių oktavą – maldos už mirusius aštuondienį – švenčiame viltingą ir paguodos kupiną Visų Šventųjų šventę, kurios metu turime galimybę prisiliesti ar bent pamąstyti apie šventųjų bendravimą ir jų užtarimą visuotinėje Bažnyčioje, kreipti žvilgsnį į savo dangiškuosius globėjus. Juk kelias į Dangiškąją Tėvynę, kur mirties nebebus, vis tik veda per mirtį.
Visų Šventųjų dieną kun. Valentinas Dulko ir monsinjoras kun. Ignas Jakutis aukojo iškilmingas šv. Mišias Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje. Kun. Valentinas šv. Mišių pradžioje džiaugėsi, kad šiandien mūsų bažnytėlėje susirinkusi didžiulė minia tikinčiųjų prieš Avinėlio sostą tarsi iliustruoja pirmąjį liturginį šv. Mišių skaitinį.
Kun. V. Dulko homilijos metu kalbėjo apie tai, kokia stipri Viešpaties meilė ir koks svarbus Šventųjų užtarimas, sklaidant kiekvieno žmogaus gyvenimo knygą. Net pats mažiausias geras darbas gali tapti išsigelbėjimo siūlu nuo amžinojo pasmerkimo. Kunigas priminė keletą mums artimų šventųjų – šv. Joną Paulių II, šv. Faustiną, šv. Teresėlę ir kitus. Jis pabrėžė, kad visi esame kviečiami į šventumą. Tai nereiškia, kad žvelgdami į šventuosius turime mėgdžioti juos. Visi šventieji žvelgė į Kristų ir sekė Juo. Mes taip pat esame kviečiami sekti Juo.
Kadangi sekmadienį pradėjome ir maldos už mirusiuosius aštuondienį, tikinčiųjų intencijos buvo sudėtos prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo, o po šv. Mišių vyko iškilminga gedulinė procesija į abejas naująsias Linkmenų kapines, kurios metu buvo nuoširdžiai meldžiamasi už mūsų mirusiuosius. Juk kaip sakė kun. Valentinas, svarbu aplankyti kapines ir uždegti žvakutę, bet žvakė pati savaime nesimeldžia – reikia mūsų maldų. Kitomis Vėlinių oktavos dienomis buvo aplankytos senosios Linkmenų ir Krivasalio kapinės.
Kapinių lankymas ir malda už mirusiuosius primena mums, kad mes patys dar turime laiko įsiklausyti į Kristaus palaiminimus, skelbiamus Evangelijoje, ir mums dar neatimta galimybė pasirinkti. Dar turime laiko. Kiek? Deja, atsakymo nežinome.
Po sekmadienio iškilmių teko nugirsti dviejų žmonių pokalbį. Pirmasis klausė antrojo: „Paaiškink man, kas yra šventumas.“ Paklaustasis žmogus šiek tiek pamąstęs atsakė: ,,Galbūt tai gyvenimas pagal Didįjį Dievo įsakymą“. Pamaniau, kad iš tiesų į šį įsakymą sutelpa visi Kristaus palaiminimai. Taigi verta pasistengti.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
