Duona, atgaivinanti dvasią (2016-05-29)
Praėjus devynioms savaitėms po Velykų švenčių, sužydėjus gamtai ir augant naujai duonai, kasmet švenčiama Kristaus Kūno ir Kraujo šventė – Devintinės.
Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmių šv. Mišias Linkmenų bažnyčioje aukojo kunigas Valentinas Dulko. Homilijoje kunigas sakė: „Kristus troško visada pasilikti su mumis, kadangi visus mylėjo. Ir pasirinko visiems suprantamą ir labai svarbų kasdienės duonos – simbolį, kuriame pasiliko, kad visada būtų su mumis. Kiekvienų Šv. Mišių Jis mus kviečia prie savo stalo ir maitina savo Kūnu ir Krauju.“
Kun. V. Dulko akcentavo Devintinių procesijos svarbą, atkreipdamas dėmesį, kad pats Viešpats eucharistiniu pavidalu šią dieną išeina iš bažnyčios, kad kviestų Jo vis dar nepažįstančius į tikėjimą ir bendrystę. Juk žmogus be Dievas nepajaus savo gyvenimo pilnatvės, neturės kur ieškoti paguodos ir stiprybės. Jėzus mums kalba Eucharistijos slėpinyje ir kiekvienam iš mūsų primena, kad norėdami jį sekti, turime išeiti iš savęs ir savo gyvenimą aukoti Jam ir kitiems.
Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu aplankė keturis altorėlius, prie kiekvieno iš jų kunigas skelbė Dievo žodį iš Evangelijų, parapijos choras šlovino Dievą giesmėmis. Altorėliai, kuriuos paruošė Linkmenų, Grikiapelės, Antalksnės ir Naujasodžio kaimų tikintieji, skendėjo žieduose.
Kiekvieną kartą paėmę kasdienės duonos riekę į rankas prisiminkime ir eucharistinę duoną, kuri turi galią ne tik pamaitinti, bet ir atgaivinti mūsų dvasią.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Skorkos
Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmių šv. Mišias Linkmenų bažnyčioje aukojo kunigas Valentinas Dulko. Homilijoje kunigas sakė: „Kristus troško visada pasilikti su mumis, kadangi visus mylėjo. Ir pasirinko visiems suprantamą ir labai svarbų kasdienės duonos – simbolį, kuriame pasiliko, kad visada būtų su mumis. Kiekvienų Šv. Mišių Jis mus kviečia prie savo stalo ir maitina savo Kūnu ir Krauju.“
Kun. V. Dulko akcentavo Devintinių procesijos svarbą, atkreipdamas dėmesį, kad pats Viešpats eucharistiniu pavidalu šią dieną išeina iš bažnyčios, kad kviestų Jo vis dar nepažįstančius į tikėjimą ir bendrystę. Juk žmogus be Dievas nepajaus savo gyvenimo pilnatvės, neturės kur ieškoti paguodos ir stiprybės. Jėzus mums kalba Eucharistijos slėpinyje ir kiekvienam iš mūsų primena, kad norėdami jį sekti, turime išeiti iš savęs ir savo gyvenimą aukoti Jam ir kitiems.
Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu aplankė keturis altorėlius, prie kiekvieno iš jų kunigas skelbė Dievo žodį iš Evangelijų, parapijos choras šlovino Dievą giesmėmis. Altorėliai, kuriuos paruošė Linkmenų, Grikiapelės, Antalksnės ir Naujasodžio kaimų tikintieji, skendėjo žieduose.
Kiekvieną kartą paėmę kasdienės duonos riekę į rankas prisiminkime ir eucharistinę duoną, kuri turi galią ne tik pamaitinti, bet ir atgaivinti mūsų dvasią.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Skorkos
