Dalyvavome susitikime su bendruomenės „Aš esu“ vadovu (2015-02-06)
Vasario 6-ąją Vidiškių parapija pakvietė į susitikimą su kunigu Kęstučiu Dvarecku, priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ vadovu. Jis yra knygos „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“ autorius, taip pat bendraautorius kitos knygos - „Sveikas, gyvenime“. Abiejose knygose analizuojama priklausomybės tema ir tiesiamas kelias į sveikimą.
Susitikimas prasidėjo Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišiomis, kurias aukojo kunigas svečias Kęsutis Dvareckas ir parapijos klebonas kun. Gintaras Černius.
Pamokslo metu kunigas Kęstutis kvietė susitelkti į Kristaus žodžius: „Aš esu su Jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Mums dažniausiai atrodo, kad Dievas mus myli ir yra su mumis tik tuomet, kai esame geri. Kai nusidedame ar mums nesiseka, atrodo, kad Dievas atsitraukė. Esame kviečiami patikėti, kad Dievas mūsų niekada nenustoja mylėjęs, netgi tuomet, kai nusidedame. Iš tiesų Jis mus myli visada, tik daugeliu atvejų mes patys save pasmerkiame ir kaltiname. Didžiausia mūsų bėda, kad nemokame mylėti savęs, negalime priimti savęs tokių, kokie esame. Dažnai norime tapti kažkuo kitu, o ne būti tokiais, kokie esame.
Kunigas Kęstutis Dvareckas po šv. Mišių pradėdamas pokalbį su susirinkusiais į susitikimą sakė: „Šiandien atvežėme Jums dvi žinias - blogą ir gerą. Bloga žinia: priklausomybė – sunki liga. Gera žinia: ir vis tik išeitis yra.“ Kunigas pateikė daug gyvenimiškų pavyzdžių ir patarimų. Jis sakė: „Priklausomybės problemą dabar matau iš abiejų pusių. Kadangi pats esu praėjęs priklausomo žmogaus kelią, galiu geriau suprasti tuos, kurie serga šia liga.“ Žmogus savo pastangomis šios ligos įveikti nėra pajėgus. Jam reikalinga Dievo pagalba. Ką reiškia atiduoti savo gyvenimą Kristui? Ar užtenka pasimelsti ir elgtis toliau, kaip nori? Ne, to neužtenka, reikia ne tik prašyti Dievą pagalbos, kad paimtų mūsų silpnybes, bet ir gyventi taip, kaip Jis moko“.
Bendruomenės vadovas akcentavo artimųjų santykį su priklausomybės liga sergančiu žmogumi. Jei šeimoje yra priklausomas nors vienas žmogus - serga visa šeima. Artimieji turėtų neleisti manipuliuoti savo gyvenimais ir nepadėti „sirgti“ priklausomam asmeniui, dangstant jį, atiduodant už jį skolas ir pan. Svarbiausia pagalba tokiam žmogui – padėti suvokti tikrąją savo padėtį ir paskatinti kreiptis pagalbos. Dažnai pasitaiko, kad artimieji nori atstoti visą ligoninę, o tai vieno žmogaus jėgoms neįmanoma. Priklausomiems asmenims susivokti savyje ir sveikti padeda įvairūs reabilitacijos centrai, bendruomenės. „Aš esu“ – viena iš jų. Daugiau informacijos apie šią bendruomenę galima rasti adresu: http://www.vilnius.caritas.lt/caritas-padaliniai/bendruomene-as-esu/tikslas.html .
Vėliau pokalbis tęsėsi agapėje, kurią parengė Vidiškių moterys. Jos ne tik vaišino kvapnia žolelių arbata ir užkandžiais, bet ir dalinosi nuoširdumu bei svetingumu.
Susitikimas kiekvieną iš mūsų paskatino pamąstyti apie save pačius ir savo gyvenimo misiją.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Vido Dusevičiaus ir Sigito Mackonio
Susitikimas prasidėjo Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišiomis, kurias aukojo kunigas svečias Kęsutis Dvareckas ir parapijos klebonas kun. Gintaras Černius.
Pamokslo metu kunigas Kęstutis kvietė susitelkti į Kristaus žodžius: „Aš esu su Jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Mums dažniausiai atrodo, kad Dievas mus myli ir yra su mumis tik tuomet, kai esame geri. Kai nusidedame ar mums nesiseka, atrodo, kad Dievas atsitraukė. Esame kviečiami patikėti, kad Dievas mūsų niekada nenustoja mylėjęs, netgi tuomet, kai nusidedame. Iš tiesų Jis mus myli visada, tik daugeliu atvejų mes patys save pasmerkiame ir kaltiname. Didžiausia mūsų bėda, kad nemokame mylėti savęs, negalime priimti savęs tokių, kokie esame. Dažnai norime tapti kažkuo kitu, o ne būti tokiais, kokie esame.
Kunigas Kęstutis Dvareckas po šv. Mišių pradėdamas pokalbį su susirinkusiais į susitikimą sakė: „Šiandien atvežėme Jums dvi žinias - blogą ir gerą. Bloga žinia: priklausomybė – sunki liga. Gera žinia: ir vis tik išeitis yra.“ Kunigas pateikė daug gyvenimiškų pavyzdžių ir patarimų. Jis sakė: „Priklausomybės problemą dabar matau iš abiejų pusių. Kadangi pats esu praėjęs priklausomo žmogaus kelią, galiu geriau suprasti tuos, kurie serga šia liga.“ Žmogus savo pastangomis šios ligos įveikti nėra pajėgus. Jam reikalinga Dievo pagalba. Ką reiškia atiduoti savo gyvenimą Kristui? Ar užtenka pasimelsti ir elgtis toliau, kaip nori? Ne, to neužtenka, reikia ne tik prašyti Dievą pagalbos, kad paimtų mūsų silpnybes, bet ir gyventi taip, kaip Jis moko“.
Bendruomenės vadovas akcentavo artimųjų santykį su priklausomybės liga sergančiu žmogumi. Jei šeimoje yra priklausomas nors vienas žmogus - serga visa šeima. Artimieji turėtų neleisti manipuliuoti savo gyvenimais ir nepadėti „sirgti“ priklausomam asmeniui, dangstant jį, atiduodant už jį skolas ir pan. Svarbiausia pagalba tokiam žmogui – padėti suvokti tikrąją savo padėtį ir paskatinti kreiptis pagalbos. Dažnai pasitaiko, kad artimieji nori atstoti visą ligoninę, o tai vieno žmogaus jėgoms neįmanoma. Priklausomiems asmenims susivokti savyje ir sveikti padeda įvairūs reabilitacijos centrai, bendruomenės. „Aš esu“ – viena iš jų. Daugiau informacijos apie šią bendruomenę galima rasti adresu: http://www.vilnius.caritas.lt/caritas-padaliniai/bendruomene-as-esu/tikslas.html .
Vėliau pokalbis tęsėsi agapėje, kurią parengė Vidiškių moterys. Jos ne tik vaišino kvapnia žolelių arbata ir užkandžiais, bet ir dalinosi nuoširdumu bei svetingumu.
Susitikimas kiekvieną iš mūsų paskatino pamąstyti apie save pačius ir savo gyvenimo misiją.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Vido Dusevičiaus ir Sigito Mackonio
