Bronius Kviklys (1986) apie Linkmenis
Linkmenų miestelis įsikūręs prie Žiezdro ir Ūsių ežerų. 5 km į šiaurės rytus yra Linkmeno ežeras (76 ha ploto). Manoma, kad pirmoji vietovė Linkmenų vardu buvo įsikūrusi prie šio ežero ir gavusi jo vardą.
Vietovės vardas įvairiuose dokumentuose skirtingai rašomas ar tariamas. Kryžiuočių kronikose - Lenghmene, kituose raštuose - Linkmėnai, Linkmenis. K. Kardelis ("XX amžius, nr. 9, 1940) rašė: "Paskutiniu metu spaudoj ir įstaigų bylose įsigali Linkmenys. Tačiau nei pastarasis, nei ankstyvesnieji pavadinimai nėra teisingi. Patys linkmeniškiai, kurie savo vietovardžio vardą geriau už visus žino, vadina Linkmenes ir ištaria visuose linksniuose su pastoviu kirčiu šaknyje. Tą patį patvirtina kun. Silvestro Gimžausko 1885 m. knygutė "Linkmenes" ir prof. Būgos "Kalba ir senovė" I d. 246 psl., kur sakoma: "miestelis vadinasi Linkmenes", ir pagaliau Tarasenkos archeologinis Lietuvos žemėlapis. Gal XVI, XVII šimtmetyje buvo sakoma Linkmenai, nes tam pritartų užrašai žemėlapiuos M. K. Radvilos 1613 m. Lingmanij, Homano 1702 m. Lingmiani ir ežero vardas Linkmenas. Pagal bendrinės kalbos jau gauname ne Linkmenes, bet Lenkmenys. Iš viso, vietovardžiai neturėtų būti nei moderninami, nei pritaikomi laiko dvasiai. Palikime juos tokius pačius, kaip praminė mūsų tėvai ir protėviai". Taip rašė linkmeniškis Kardelis. Bet kalbininkai nustatė vardą Linkmenys.
Prie Linkmenų - Tauragnų kelio, 1 km į vakarus nuo miestelio, yra piliakalnis, Pilale vadinamas. Jo papėdėje rastos III - VIII a. gyvenvietės liekanos.
Linkmenų valsčius istorijos šaltiniuose pradėtas minėti 1434 m. Tada jis priklausė Vilniaus tijūnijai. Linkmenų dvaras minimas XIX a. pradžioje. 1413 m. gale jame buvo sustojęs garsus prancūzų keliauninkas Gilbert de Lennoy. Savo aprašyme mini, kad čia buvęs vaišinamas kepta lūšiena. Ji buvusi ant iešmo ugnyje čirškinta.
1554 m. Linkmenų dvarui priklausė trys vaitystės ir miestelis su 43 kiemais, bažnyčia, 2 smuklėmis, spirito varykla; Linkmenys priklausė Ukmergės apskričiai. Valdovas dvarą administruoti buvo pavedęs Narbutui, vėliau Omulskiui. Carinės Rusijos laikais Linkmenys priklausė Švenčionių apskričiai. Dvaro žemė buvo išdalyta valstiečiams išsipirktinai. Linkmenys iš senų laikų garsėjo savo gerai išaugintu linų pluoštu.
Vietovės vardas įvairiuose dokumentuose skirtingai rašomas ar tariamas. Kryžiuočių kronikose - Lenghmene, kituose raštuose - Linkmėnai, Linkmenis. K. Kardelis ("XX amžius, nr. 9, 1940) rašė: "Paskutiniu metu spaudoj ir įstaigų bylose įsigali Linkmenys. Tačiau nei pastarasis, nei ankstyvesnieji pavadinimai nėra teisingi. Patys linkmeniškiai, kurie savo vietovardžio vardą geriau už visus žino, vadina Linkmenes ir ištaria visuose linksniuose su pastoviu kirčiu šaknyje. Tą patį patvirtina kun. Silvestro Gimžausko 1885 m. knygutė "Linkmenes" ir prof. Būgos "Kalba ir senovė" I d. 246 psl., kur sakoma: "miestelis vadinasi Linkmenes", ir pagaliau Tarasenkos archeologinis Lietuvos žemėlapis. Gal XVI, XVII šimtmetyje buvo sakoma Linkmenai, nes tam pritartų užrašai žemėlapiuos M. K. Radvilos 1613 m. Lingmanij, Homano 1702 m. Lingmiani ir ežero vardas Linkmenas. Pagal bendrinės kalbos jau gauname ne Linkmenes, bet Lenkmenys. Iš viso, vietovardžiai neturėtų būti nei moderninami, nei pritaikomi laiko dvasiai. Palikime juos tokius pačius, kaip praminė mūsų tėvai ir protėviai". Taip rašė linkmeniškis Kardelis. Bet kalbininkai nustatė vardą Linkmenys.
Prie Linkmenų - Tauragnų kelio, 1 km į vakarus nuo miestelio, yra piliakalnis, Pilale vadinamas. Jo papėdėje rastos III - VIII a. gyvenvietės liekanos.
Linkmenų valsčius istorijos šaltiniuose pradėtas minėti 1434 m. Tada jis priklausė Vilniaus tijūnijai. Linkmenų dvaras minimas XIX a. pradžioje. 1413 m. gale jame buvo sustojęs garsus prancūzų keliauninkas Gilbert de Lennoy. Savo aprašyme mini, kad čia buvęs vaišinamas kepta lūšiena. Ji buvusi ant iešmo ugnyje čirškinta.
1554 m. Linkmenų dvarui priklausė trys vaitystės ir miestelis su 43 kiemais, bažnyčia, 2 smuklėmis, spirito varykla; Linkmenys priklausė Ukmergės apskričiai. Valdovas dvarą administruoti buvo pavedęs Narbutui, vėliau Omulskiui. Carinės Rusijos laikais Linkmenys priklausė Švenčionių apskričiai. Dvaro žemė buvo išdalyta valstiečiams išsipirktinai. Linkmenys iš senų laikų garsėjo savo gerai išaugintu linų pluoštu.
Bažnyčia minima 1522 m. Vilniaus vyskupijos aktuose. Tada parapija priklausė Brėslaujos dekanatui. 1554 m. dvaro inventoriuje rašoma, kad bažnyčia esanti labai sumenkusi, apšepusi ir kad jau paruošta medžiaga naujos bažnyčios statybai. Maždaug tuo metu ji ir buvo pastatyta. 1720 m. grafas Tiškevičius pastatydino naują medinę bažnyčią. 1887 m. klebono kun. Šimanskio rūpesčiu bei lėšomis, pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.
XVIII a. Linkmenyse buvo parapinė mokykla, kurioje 1782 m. mokėsi 9 mokiniai.
1920 m. Linkmenų miestelis atiteko lenkams. Parapija buvo administracijos linijos perskirta į dvi dalis. Klebonas kun. Juozas Breiva (gim. 1891, kunigu pašvęstas 1913), didelis lietuvybės puoselėtojas, išvengė lenkų keršto ir kalėjimo, 1925 m. pasitraukdamas į nepriklausomą Lietuvą. Čia jis iš Lietuvos pusėje likusios parapijos dalies įsteigė naują Kirdeikių parapiją ir pastatė bažnyčią. 1925 m. Linkmenų parapija turėjo 4783, o 1939 m. - tik 1647 parapijiečius.
Lenkų valdymo laikais, nežiūrint persekiojimų, lietuviška veikla parapijoj buvo gyva. Lietuviai skaitė Vilniuje leidžiamus lietuviškus laikraščius, meldėsi iš lietuviškų maldaknygių. Kurį laiką Linkmenys buvo lietuviškos spaudos iš nepriklausomos Lietuvos į Vilniaus kraštą gabenimo centru. Spauda buvo vežama laiveliais, kuriuos ežero viduryje sutikdavo iš lenkų pusės atplaukę kiti laiveliai ir perimdavo krovinį. Iš Linkmenų spauda plito po visą Vilniaus kraštą.
XVIII a. Linkmenyse buvo parapinė mokykla, kurioje 1782 m. mokėsi 9 mokiniai.
1920 m. Linkmenų miestelis atiteko lenkams. Parapija buvo administracijos linijos perskirta į dvi dalis. Klebonas kun. Juozas Breiva (gim. 1891, kunigu pašvęstas 1913), didelis lietuvybės puoselėtojas, išvengė lenkų keršto ir kalėjimo, 1925 m. pasitraukdamas į nepriklausomą Lietuvą. Čia jis iš Lietuvos pusėje likusios parapijos dalies įsteigė naują Kirdeikių parapiją ir pastatė bažnyčią. 1925 m. Linkmenų parapija turėjo 4783, o 1939 m. - tik 1647 parapijiečius.
Lenkų valdymo laikais, nežiūrint persekiojimų, lietuviška veikla parapijoj buvo gyva. Lietuviai skaitė Vilniuje leidžiamus lietuviškus laikraščius, meldėsi iš lietuviškų maldaknygių. Kurį laiką Linkmenys buvo lietuviškos spaudos iš nepriklausomos Lietuvos į Vilniaus kraštą gabenimo centru. Spauda buvo vežama laiveliais, kuriuos ežero viduryje sutikdavo iš lenkų pusės atplaukę kiti laiveliai ir perimdavo krovinį. Iš Linkmenų spauda plito po visą Vilniaus kraštą.
Linkmenyse ir kai kuriuose parapijos kaimuose veikė lietuviškos mokyklos, lietuviškų organizacijų skyriai, vėliau lenkų uždaryti. Tada daug linkmeniškių nukentėjo: buvo lenkų suiminėjami, tardomi, kalinami, mušami. Bet ūkininkai, kaimo moterys, kunigai, mokytojai, moksleiviai energingai priešinosi okupantams ir parodė daugybę gražių patriotizmo pavyzdžių.
"XX amžiaus" (Nr. 1, 1940) atspausdintoje korespondencijoje iš Linkmenų pateiktas toks miestelio vaizdas: "Prieš Didįjį karą buvo judrus miestelis. Turėjo apie 2000 gyventojų. Lenkams bevaldant prasidėjo miestelio nykimas. Kelis kartus išdegino gaisrai. Prekybininkai ir kiti gyvenantieji iš pinigo išvažinėjo. Valdinius ir privačius namus išvežė į gretimus miestelius. Dauguma ūkininkų persikėlė į N. Lietuvą. Šiandien, atgavę laisvę Linkmenys, daro slegiantį įspūdį. Lenkų viešpatavimo pėdsakai - liko tik griūvančios su kiaurais stogais lūšnos. Linkmeniškiai greitu laiku vargiai pajėgs atsistatyti, nes gyvena labai skurdžiai. Reikalinga jiems parama, suteikiant lengvesnėmis išsimokėjimo sąlygomis statybinės medžiagos. Miestelis turėtų būti perplanuotas. Šiandien Linkmenyse nėra nė vienos įstaigos, išskiriant dvi pradžios mokyklas. Organizacinis veikimas silpnas. Neblogai organizuoti ugniagesiai. Turi savo namus su didele sale ir garažu gesinimo įrankiams. Šauliai per šventes suruošė vakarą. Vaidinta "Stebuklingas ragas". Panaikinus leidimus, per šventes privažiavo daug žmonių iš laisvosios ir buvusios okupuotos dalies. Bažnyčioje senesniųjų veiduose buvo matyti riedančios džiaugsmo ir skausmo ašaros, nes po tiekos metų nelaisvieji atgavo laisvę ir susitiko su laisvaisiais broliais".
Linkmenims grįžus Lietuvai, valsčiaus centro čia nebebuvo. Vietovė priklausė Švenčionėlių apskričiai.
Bolševikų okupacijos metu Linkmeys yra sovchozo ir Ignalinos rajono apylinkės centras. Nesukūrus pramonės, miestelis neišaugo. Gyventojų skaičius: 1897 m. - 847, 1959 m. - 345, 1980 m. - 342. Yra septynmetė mokykla.
Parengta pagal: Bronius Kviklys, Lietuvos bažnyčios, 5, Chicago 1986.
Linkmenims grįžus Lietuvai, valsčiaus centro čia nebebuvo. Vietovė priklausė Švenčionėlių apskričiai.
Bolševikų okupacijos metu Linkmeys yra sovchozo ir Ignalinos rajono apylinkės centras. Nesukūrus pramonės, miestelis neišaugo. Gyventojų skaičius: 1897 m. - 847, 1959 m. - 345, 1980 m. - 342. Yra septynmetė mokykla.
Parengta pagal: Bronius Kviklys, Lietuvos bažnyčios, 5, Chicago 1986.
