„Tu prisikėlęs stovi šalia manęs“ (2015-04-05)
Šv. Velykos, dovanojančios viltį ir atsinaujinimą, kasmet atgaivina patį stipriausią liudijimą – nuojautą, esančią mūsų širdyse: būsime ir mes prikelti kartu su Kristumi.
Patys uoliausieji linkmeniškiai turėjo galimybę net penkias dienas iš eilės dalyvauti ypatingoje velykinio laikotarpio liturgijoje. Linkmenų Švč. Trejybės bažnytėlė skoningai ir su meile papuošta laukė parapijiečių jau nuo ketvirtadienio vakaro, kuomet šventėme Didžiojo ketvirtadienio liturgiją. Būtent šią dieną minima Kunigystės įsteigimo diena, todėl po šv. Mišių šia proga parapijos vaikų ir jaunimo vardu mūsų kleboną kun. Gintarą Černių pasveikino Skaistė Žievytė. Kunigas Gintaras į šį pasveikinimą atsakė nuoširdžia padėka, užakcentuodamas kunigo ir bendruomenės svarbą, juk kunigo tarnystė pilnutinai atsiskleidžia tik patarnaujant bendruomenei. Kaip kunigas reikalingas parapijai, taip bendruomenė reikalinga kunigui.
Didįjį penktadienį vaidmenimis buvo skaitomas Kristaus kančios aprašymas iš Evangelijos pagal Joną, iškilmingai pagarbintas Kryžius, melstasi prie Kristaus kapo.
Velyknakčio šv. Mišios prasidėjo temstant. Susirinkę prie degančio laužo dalyvavome apeigose, liudijančiose, kad Kristus yra pradžia ir pabaiga, kad Jis toks pats vakar ir šiandien. Gera žinoti, kad ir šiame, rodos, taip greit besikeičiančiame materialiame pasaulyje svarbiausi dalykai lieka nepakitę. Ramų, nors ir nešiltą šeštadienio vakarą lauke ramiai pleveno žvakės. Uždegta velykinė žvakė įvedė visą minią į bažnyčią, kur tęsėsi Žiburių liturgija, buvo giedamos psalmės, skaitomi skaitiniai iš Senojo testamento. Liturginiu būdu įvykus Perėjimui, suskambo bažnyčios varpai, vargonai ir džiugios velykinės giesmės – jau Velykos! Atnaujinti Krikšto pažadai, giedama Visų šventųjų litanija, apšlakstymas pašventintu vandeniu kvieste kvietė į gilesnį atsinaujinimą. Pasibaigus Velyknakčio apeigoms, klebonas pasveikino visus, įveikusius pačią ilgiausią metų liturgiją.
Ankstyvą sekmadienio rytą Prisikėlusįjį pasveikinome iškilminga procesija. Beriami pavasarinių gėlių žiedlapiai, linksmi pavasario paukščių balsai irgi, rodos, drauge su gausiu tikinčiųjų būriu liudijo šio ryto ypatingumą .
,,Tu prisikėlęs stovi šalia manęs, laikai uždėjęs ant mano peties ranką. Ar aš jaučiu tai?“ – tokiais žodžiais į tikinčiuosius kreipėsi klebonas kun. Gintaras Černius, sveikindamas su Prisikėlimo švente, kuri sudaro mūsų Tikėjimo esmę. Šv. Velykos – tai pats Dievas, pasilenkęs prie mūsų mažumo ir silpnumo, kad dovanotų Viltį. Viltį, kad mirties akimirką, kai mūsų akis apgaubs migla ir mes krisime į bedugnę, mus sugaus mylinčios Tėvo rankos ir būsime prikelti. Kaip buvo prikeltas Jėzus Kristus.
Antrąją Velykų dieną šventas Mišias aukojęs kraštietis kunigas Mindaugas Ragaišis savo pamokslu taip pat skelbė: „Jei Jėzus nebuvo prikeltas, tuščias mūsų skelbimas“.
Lai kasdienybei pakeitus šventes, tepasikeis tik išeiginis rūbas, o širdys išliks kupinos velykinio džiaugsmo ir vilties. Juk tikriausieji dalykai nepasikeičia. Net ir per 2015 metų. Esame dėkingi tiems, kas skelbia ir liudija šią tiesą.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos - Sigito Skorkos ir Sigito Mackonio
Patys uoliausieji linkmeniškiai turėjo galimybę net penkias dienas iš eilės dalyvauti ypatingoje velykinio laikotarpio liturgijoje. Linkmenų Švč. Trejybės bažnytėlė skoningai ir su meile papuošta laukė parapijiečių jau nuo ketvirtadienio vakaro, kuomet šventėme Didžiojo ketvirtadienio liturgiją. Būtent šią dieną minima Kunigystės įsteigimo diena, todėl po šv. Mišių šia proga parapijos vaikų ir jaunimo vardu mūsų kleboną kun. Gintarą Černių pasveikino Skaistė Žievytė. Kunigas Gintaras į šį pasveikinimą atsakė nuoširdžia padėka, užakcentuodamas kunigo ir bendruomenės svarbą, juk kunigo tarnystė pilnutinai atsiskleidžia tik patarnaujant bendruomenei. Kaip kunigas reikalingas parapijai, taip bendruomenė reikalinga kunigui.
Didįjį penktadienį vaidmenimis buvo skaitomas Kristaus kančios aprašymas iš Evangelijos pagal Joną, iškilmingai pagarbintas Kryžius, melstasi prie Kristaus kapo.
Velyknakčio šv. Mišios prasidėjo temstant. Susirinkę prie degančio laužo dalyvavome apeigose, liudijančiose, kad Kristus yra pradžia ir pabaiga, kad Jis toks pats vakar ir šiandien. Gera žinoti, kad ir šiame, rodos, taip greit besikeičiančiame materialiame pasaulyje svarbiausi dalykai lieka nepakitę. Ramų, nors ir nešiltą šeštadienio vakarą lauke ramiai pleveno žvakės. Uždegta velykinė žvakė įvedė visą minią į bažnyčią, kur tęsėsi Žiburių liturgija, buvo giedamos psalmės, skaitomi skaitiniai iš Senojo testamento. Liturginiu būdu įvykus Perėjimui, suskambo bažnyčios varpai, vargonai ir džiugios velykinės giesmės – jau Velykos! Atnaujinti Krikšto pažadai, giedama Visų šventųjų litanija, apšlakstymas pašventintu vandeniu kvieste kvietė į gilesnį atsinaujinimą. Pasibaigus Velyknakčio apeigoms, klebonas pasveikino visus, įveikusius pačią ilgiausią metų liturgiją.
Ankstyvą sekmadienio rytą Prisikėlusįjį pasveikinome iškilminga procesija. Beriami pavasarinių gėlių žiedlapiai, linksmi pavasario paukščių balsai irgi, rodos, drauge su gausiu tikinčiųjų būriu liudijo šio ryto ypatingumą .
,,Tu prisikėlęs stovi šalia manęs, laikai uždėjęs ant mano peties ranką. Ar aš jaučiu tai?“ – tokiais žodžiais į tikinčiuosius kreipėsi klebonas kun. Gintaras Černius, sveikindamas su Prisikėlimo švente, kuri sudaro mūsų Tikėjimo esmę. Šv. Velykos – tai pats Dievas, pasilenkęs prie mūsų mažumo ir silpnumo, kad dovanotų Viltį. Viltį, kad mirties akimirką, kai mūsų akis apgaubs migla ir mes krisime į bedugnę, mus sugaus mylinčios Tėvo rankos ir būsime prikelti. Kaip buvo prikeltas Jėzus Kristus.
Antrąją Velykų dieną šventas Mišias aukojęs kraštietis kunigas Mindaugas Ragaišis savo pamokslu taip pat skelbė: „Jei Jėzus nebuvo prikeltas, tuščias mūsų skelbimas“.
Lai kasdienybei pakeitus šventes, tepasikeis tik išeiginis rūbas, o širdys išliks kupinos velykinio džiaugsmo ir vilties. Juk tikriausieji dalykai nepasikeičia. Net ir per 2015 metų. Esame dėkingi tiems, kas skelbia ir liudija šią tiesą.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos - Sigito Skorkos ir Sigito Mackonio
