"Ateikite ir pamatysite" (2015-08-30)
Turbūt ne vienam iš mūsų yra tekę išgirsti lyg ir klausimą, lyg ir nuomonę: kodėl tiek daug yra įvairių skirtingų vienuolijų – juk meldžiamės tam pačiam Dievui. Į tokį klausimą vargu ar lengva būtų atsakyti, nors šiomis dienomis dažnokai galime sutikti pašvęstojo gyvenimo žmonių, dalyvaujančių įvairiuose renginiuose, o Lietuvoje turime nemažai atvirų vienuolynų, kviečiančių į tam tikras programas pasauliečius. Mūsų visuomenėje vis dar neretai tebemanoma, kad vienuolių gyvenimas yra labai paslaptingas, kupinas aukos ir kančios (retkarčiais – ir mistinių išgyvenimų) ir gali būti suprantamas bei priimtinas tik nedidelei grupelei išrinktųjų. Ar iš tiesų taip yra?
Švenčiant Pašvęstojo gyvenimo metus buvo bandyta praskleisti paslapties skraistę: rugpjūčio 30-ąją vykusios Vienuolių palapinių šventės šūkis kvietė: „Ateikite ir pamatysite!” Taigi visi besidomintieji paskutinį vasaros šeštadienį galėjo ateiti į Bernardinų sodą Vilniuje ir gyvai pabendrauti su įvairių vienuolijų atstovais. Juolab, kad čia savo misiją ir veiklą pristatinėjo daugiau 30 pašvęstojo gyvenimo organizacijų.
Kunigui Valentinui Dulko pasiūlius nuvykti į šį renginį, susibūrė grupelė tikinčiųjų iš Linkmenų ir Vidiškių parapijų, panorusių „ateiti ir pamatyti“. Taigi, iš tiesų turėjome retą progą nors trumpam prisiliesti prie vienuolinio gyvenimo, pamatyti įspūdingą vienuolijų įvairovę, kurią pirmiausiai pristato skirtingi abitai – savotiška pašvęstosios organizacijos vizitinė kortelė. Šventės programa be betarpiškų susitikimų palapinėse siūlė daug įkvepiančių veiklų pagrindinėje scenoje bei kvietė į Maldos mokyklą ikonos palapinėje, Švč. Sakramento adoraciją Bernardinų bažnyčioje ir kt.
Tai buvo iš tiesų labai turtinga ir įsimintina išvyka, neapsiribojusi tik dalyvavimu Bernardinų sode vykusioje šventėje. Pėsčiomis leidomės į piligriminę kelionę po Vilniaus bažnyčias: aplankėme Dievo gailestingumo šventovę, Vilniaus arkikatedrą baziliką, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo parapiją (Žvėryno), Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčią bei kitas šventoves. Aušros Vartų koplyčioje šventėme šv. Mišias, kurias aukojo kunigas Valentinas, meldėmės už savo parapijas. Turėjome smagius ir nuoširdžius susitikimus su kun. Kęstučiu Palikša, taip pat su mūsų krašte dirbusiais kunigais – kun. Dovydu Grigaliūnu ir kun. Viktoru Kudriašovu, dabar tarnaujančiais Vilniaus bažnyčiose.
Parsivežėme patyrimą, kad pašvęstojo luomo žmonės savo pašaukimą išgyvena kaip didelį džiaugsmą, yra labai kūrybiški, intelektualūs ir nuoširdūs. Su jais tiesiog gera būti ir švęsti. Švęsti gyvenimą.
Esame dėkingi kunigui Valentinui Dulko už puikią piligriminės išvykos programą, už rūpestį ir dvasinį palydėjimą, o bendrakeleiviams – už nuoširdumą bei entuziazmą.
Gražina Mackonienė
Švenčiant Pašvęstojo gyvenimo metus buvo bandyta praskleisti paslapties skraistę: rugpjūčio 30-ąją vykusios Vienuolių palapinių šventės šūkis kvietė: „Ateikite ir pamatysite!” Taigi visi besidomintieji paskutinį vasaros šeštadienį galėjo ateiti į Bernardinų sodą Vilniuje ir gyvai pabendrauti su įvairių vienuolijų atstovais. Juolab, kad čia savo misiją ir veiklą pristatinėjo daugiau 30 pašvęstojo gyvenimo organizacijų.
Kunigui Valentinui Dulko pasiūlius nuvykti į šį renginį, susibūrė grupelė tikinčiųjų iš Linkmenų ir Vidiškių parapijų, panorusių „ateiti ir pamatyti“. Taigi, iš tiesų turėjome retą progą nors trumpam prisiliesti prie vienuolinio gyvenimo, pamatyti įspūdingą vienuolijų įvairovę, kurią pirmiausiai pristato skirtingi abitai – savotiška pašvęstosios organizacijos vizitinė kortelė. Šventės programa be betarpiškų susitikimų palapinėse siūlė daug įkvepiančių veiklų pagrindinėje scenoje bei kvietė į Maldos mokyklą ikonos palapinėje, Švč. Sakramento adoraciją Bernardinų bažnyčioje ir kt.
Tai buvo iš tiesų labai turtinga ir įsimintina išvyka, neapsiribojusi tik dalyvavimu Bernardinų sode vykusioje šventėje. Pėsčiomis leidomės į piligriminę kelionę po Vilniaus bažnyčias: aplankėme Dievo gailestingumo šventovę, Vilniaus arkikatedrą baziliką, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo parapiją (Žvėryno), Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčią bei kitas šventoves. Aušros Vartų koplyčioje šventėme šv. Mišias, kurias aukojo kunigas Valentinas, meldėmės už savo parapijas. Turėjome smagius ir nuoširdžius susitikimus su kun. Kęstučiu Palikša, taip pat su mūsų krašte dirbusiais kunigais – kun. Dovydu Grigaliūnu ir kun. Viktoru Kudriašovu, dabar tarnaujančiais Vilniaus bažnyčiose.
Parsivežėme patyrimą, kad pašvęstojo luomo žmonės savo pašaukimą išgyvena kaip didelį džiaugsmą, yra labai kūrybiški, intelektualūs ir nuoširdūs. Su jais tiesiog gera būti ir švęsti. Švęsti gyvenimą.
Esame dėkingi kunigui Valentinui Dulko už puikią piligriminės išvykos programą, už rūpestį ir dvasinį palydėjimą, o bendrakeleiviams – už nuoširdumą bei entuziazmą.
Gražina Mackonienė
