Apie Kalėdų šventes Linkmenų bažnyčioje 2012
Orai šiemet prieš didžiąsias metų šventes buvo tikrai žiemiški: ir sniego pripustė lyg iš gausybės rago, ir šaltukas smarkokai spustelėjo, ir vėjai atšiaurūs pūtė. Na, o šv. Kalėdos padovanojo… pavasarį. Orai atšilo, sniegas ėmė tirpti, padvelkė gaiva, pakvipo garuojančia žeme ir atrodė, kad štai tuoj pumpurai ims skleistis. Tikros gamtos išdaigos!
Tačiau jokios gamtos sąlygos – nei šaltis, nei pūgos, nei ledas - nesutrukdė linkmeniškiams pasiekti bažnytėlės, kur galėjo pasidžiaugti ramybe, sklindančia iš prakartėlės.
Kad galėtum išgyventi Kalėdų stebuklą ir kitiems linkėtum ramybės, pirmiausiai turi susitaikyti pats su savimi, su kitais žmonėmis ir su Dievu. Taigi gruodžio 22-ąją buvome pakviesti į Susitaikymo pamaldas, kurias vedė Pabradės parapijos vikaras kun. Nerijus Grigaliūnas, šv. Mišias aukojo Švenčionių parapijos klebonas dekanas Vidas Smagurauskas. Visi atėjusieji galėjo palengvinti savo gyvenimo naštą atlikdami išpažintį, kadangi klausyklose tikintiesiems buvo pasirengę patarnauti kunigai svečiai.
Paskutinįjį Advento sekmadienį mūsų bažnyčioje buvo uždegta ketvirtoji vainiko žvakė, simbolizuojanti laukimo laikotarpio pabaigą. Šv. Mišias aukojo mūsų kraštietis kunigas Kęstutis Palikša, pargrįžęs į tėviškę kalėdinių atostogų iš studijų Romoje.
Vėlyvą Kūčių vakarą į bažnyčią atėję tikintieji klaupėsi prieš prakartėlę, įrengtą prie pagrindinio altoriaus. Spindinti žvaigždė, žmonių ir gyvulių figūrėlės bei spinduliuojantis kūdikėlis, paguldytas ant šieno, atkūrė vaizdą Betliejaus grotos, kurioje gimė Išganytojas. Visai šalia puikavosi skoningai papuošta kalėdinė eglė. Daug rūpesčio ir meilės įdėjo mūsų parapijos klebonas kun. Renaldas Kučko su bažnyčios darbuotojais kurdamas džiaugsmingą, bet kartu ir santūrią kalėdinę nuotaiką.
Šv. Mišias aukojo kun. K. Palikša, jis kvietė pamąstyti apie Kūčių prasmę ir atsakyti sau, ar atsirastų šiandien mūsų šiltuose ir jaukiuose namuose, mūsų parapijos bendruomenėje ir mūsų širdyse vietos tiems, kurių galbūt nelaukiame, kurie yra pavargę ir sušalę, ar galėtume ir ar norėtume jais pasirūpinti, tarti jiems šiltą žodį. Po šv. Mišių mažuosius bažnyčios lankytojus, kurių buvo susirinkęs gausus būrys, aplankė Kalėdų senelis ir apdovanojo juos saldainiais.
Šv. Kalėdų rytą dalyvavome iškilmingose šv. Mišiose, kurias aukojo kun. K. Palikša ir parapijos klebonas kun. R. Kučko. Kunigas Kęstutis savo pamoksle pasakė daug prasmingų ir itin gilių minčių, kurios kvietė pamatyti savo gyvenimo trapumą bei laikinų dalykų sureikšminimą, kvietė džiaugtis, jog Kristus atėjo gydyti žmonijos, Bažnyčios ir kiekvieno iš mūsų žaizdų bei sustiprinti mūsų trapumo.
Antrąją Kalėdų dieną į bažnyčią susirinko jau ne toks gausus tikinčiųjų būrys. Turbūt slidus kelias išgąsdino. Minėjome šv. Steponą, kankinį. Kaip senovėje, taip ir šiandien, nuoširdi ištikimybė Evangelijai gali pareikalauti gyvybės aukos ir daugeliui krikščionių įvairiose pasaulio šalyse gresia persekiojimai, o kartais ir kankinystė. Tačiau Viešpats mums primena, kad „kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“. Mums, kurie nepatiriame tiesioginių persekiojimų dėl tikėjimo, tenka pareiga tuo uoliau liudyti Gerąją Naujieną savo kasdieniu gyvenimu ir santykiais vienų su kitais. Per visas šventes bažnyčioje skambėjo nuostabios kalėdinės giesmės, kurias labai gražiai bei nuoširdžiai giedojo ir didysis bažnyčios choras, ir jaunimas.
Esame dėkingi Dievui už palaimą ir šviesą, kurią Aukščiausiasis atsiuntė į nedidelę ir kuklią Linkmenų Švč. Trejybės parapiją per dvasininkus, per giesmininkus, per visus geros valios žmones.
Nepamirškime, kad priėmę Kristaus šviesą, patys tampame šviesa.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
Tačiau jokios gamtos sąlygos – nei šaltis, nei pūgos, nei ledas - nesutrukdė linkmeniškiams pasiekti bažnytėlės, kur galėjo pasidžiaugti ramybe, sklindančia iš prakartėlės.
Kad galėtum išgyventi Kalėdų stebuklą ir kitiems linkėtum ramybės, pirmiausiai turi susitaikyti pats su savimi, su kitais žmonėmis ir su Dievu. Taigi gruodžio 22-ąją buvome pakviesti į Susitaikymo pamaldas, kurias vedė Pabradės parapijos vikaras kun. Nerijus Grigaliūnas, šv. Mišias aukojo Švenčionių parapijos klebonas dekanas Vidas Smagurauskas. Visi atėjusieji galėjo palengvinti savo gyvenimo naštą atlikdami išpažintį, kadangi klausyklose tikintiesiems buvo pasirengę patarnauti kunigai svečiai.
Paskutinįjį Advento sekmadienį mūsų bažnyčioje buvo uždegta ketvirtoji vainiko žvakė, simbolizuojanti laukimo laikotarpio pabaigą. Šv. Mišias aukojo mūsų kraštietis kunigas Kęstutis Palikša, pargrįžęs į tėviškę kalėdinių atostogų iš studijų Romoje.
Vėlyvą Kūčių vakarą į bažnyčią atėję tikintieji klaupėsi prieš prakartėlę, įrengtą prie pagrindinio altoriaus. Spindinti žvaigždė, žmonių ir gyvulių figūrėlės bei spinduliuojantis kūdikėlis, paguldytas ant šieno, atkūrė vaizdą Betliejaus grotos, kurioje gimė Išganytojas. Visai šalia puikavosi skoningai papuošta kalėdinė eglė. Daug rūpesčio ir meilės įdėjo mūsų parapijos klebonas kun. Renaldas Kučko su bažnyčios darbuotojais kurdamas džiaugsmingą, bet kartu ir santūrią kalėdinę nuotaiką.
Šv. Mišias aukojo kun. K. Palikša, jis kvietė pamąstyti apie Kūčių prasmę ir atsakyti sau, ar atsirastų šiandien mūsų šiltuose ir jaukiuose namuose, mūsų parapijos bendruomenėje ir mūsų širdyse vietos tiems, kurių galbūt nelaukiame, kurie yra pavargę ir sušalę, ar galėtume ir ar norėtume jais pasirūpinti, tarti jiems šiltą žodį. Po šv. Mišių mažuosius bažnyčios lankytojus, kurių buvo susirinkęs gausus būrys, aplankė Kalėdų senelis ir apdovanojo juos saldainiais.
Šv. Kalėdų rytą dalyvavome iškilmingose šv. Mišiose, kurias aukojo kun. K. Palikša ir parapijos klebonas kun. R. Kučko. Kunigas Kęstutis savo pamoksle pasakė daug prasmingų ir itin gilių minčių, kurios kvietė pamatyti savo gyvenimo trapumą bei laikinų dalykų sureikšminimą, kvietė džiaugtis, jog Kristus atėjo gydyti žmonijos, Bažnyčios ir kiekvieno iš mūsų žaizdų bei sustiprinti mūsų trapumo.
Antrąją Kalėdų dieną į bažnyčią susirinko jau ne toks gausus tikinčiųjų būrys. Turbūt slidus kelias išgąsdino. Minėjome šv. Steponą, kankinį. Kaip senovėje, taip ir šiandien, nuoširdi ištikimybė Evangelijai gali pareikalauti gyvybės aukos ir daugeliui krikščionių įvairiose pasaulio šalyse gresia persekiojimai, o kartais ir kankinystė. Tačiau Viešpats mums primena, kad „kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“. Mums, kurie nepatiriame tiesioginių persekiojimų dėl tikėjimo, tenka pareiga tuo uoliau liudyti Gerąją Naujieną savo kasdieniu gyvenimu ir santykiais vienų su kitais. Per visas šventes bažnyčioje skambėjo nuostabios kalėdinės giesmės, kurias labai gražiai bei nuoširdžiai giedojo ir didysis bažnyčios choras, ir jaunimas.
Esame dėkingi Dievui už palaimą ir šviesą, kurią Aukščiausiasis atsiuntė į nedidelę ir kuklią Linkmenų Švč. Trejybės parapiją per dvasininkus, per giesmininkus, per visus geros valios žmones.
Nepamirškime, kad priėmę Kristaus šviesą, patys tampame šviesa.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
