Įeiti pro Joninių vartus (2015-06-23)
Rodos, tik vakar džiaugėmės besikalančia žaluma, besiskleidžiančiais pirmaisiais žiedais, o štai, žiūrėk, dabar visa gamta iš savo vešlumo kupėte kupa. Joninių išvakarėse paparčiais ir kitokiais gražiais žolynais išpuoštoje aikštelėje prie seniūnijos susirinko linkmeniškiai ir miestelio svečiai švęsti vienos gražiausių vasaros švenčių. Visų laukė turtinga programa, kurioje siejosi šių dienų linksmybės su senolių papročiais.
Kaip sakė renginio vedėja Marytė Alesionkienė, kad galėtum Jonines švęsti pagal senolių papročius, pirmiausiai turi įeiti pro šventinius vartus, apipintus žolynais, pagerbti ugnį, nusiprausti tyru vandeniu, nusišluostyti lininiu rankšluosčiu. Taip pat būtina duonos su druska paskanauti, kad sveiki visus metus būtumėm, sūrio gabalėliu pasivaišinti, kad maisto per visus metus nepritrūktų, ir svarbiausia nepamiršti kiekvienam nusišypsoti ir gera palinkėti.
Tradiciškai ąžuolo vainikais buvo vainikuoti Jonai ir Janinos, sveikinimo žodį ne tik savo bendravardžiams, bet ir visiems šventės dalyviams tarė Linkmenų seniūnas Jonas Alekna. Jis taip pat padėkojo šventės rėmėjams. Šio ypatingo vardo savininkus eilėmis sveikino Linkmenų bendruomenės atstovas Edgūnas Kiminius.
Nuskambėjus „Buvo naktį švento Jono“, pašokus ratelyje, buvo pereita prie jaunųjų atlikėjų - mūsų krašto atžalėlių – koncerto, kuriame savo dainas susirinkusiems dovanojo Mėlika Rakauskaitė, Liveta Kavaliauskaitė, Viktorija Zolumskytė, Lukas Alekna ir Žydrūnas Lunys, eiles deklamavo Rugilė Paukštytė ir Marija Meidūnaitė, muzikavo ir sanskritiškai giedojo Lingailė Rukaitė. Keletą nuotaikingų šokių atliko grupė „Mamba“ iš Ignalinos (vadovė Neringa Kirkilienė), dainavo etnografinis ansamblis „Linkmena“ (vadovė Ona Kliševičienė). Toliau programą tęsė garsioji „Nalšia“, grojo ir dainavo linkmeniškiams jau pažįstamas Petras Bernatavičius. Kas norėjo, besiklausydamas koncerto, galėjo ir vainikėlį nusipinti. Jiems talkino puiki vainikų pynėja Veronika Aviltienė.
Saulei nusileidus ir uždegus Joninių laužą, prie jo dar ilgai buvo linksminamasi. Dažnas Joninių palydovas – lietus – visąlaik buvo šalia: tai palengva krapnodavo, tai imdavo ir pasmarkaudavo. Bet, pasak šventės vedėjos, mūsų senoliai džiaugdavosi per šią šventę lietaus sulaukę, nes tai žadėjo gerą derlių.
Renginyje buvo galima paskanauti dūmais kvepiančių šašlykų, į namus parsinešti kiškio pyrago, laimę išbandyti loterijoje, Na, o patys ištvermingiausieji ėjo paparčio žiedo ieškoti. Kas žino, gal ir surado.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
Kaip sakė renginio vedėja Marytė Alesionkienė, kad galėtum Jonines švęsti pagal senolių papročius, pirmiausiai turi įeiti pro šventinius vartus, apipintus žolynais, pagerbti ugnį, nusiprausti tyru vandeniu, nusišluostyti lininiu rankšluosčiu. Taip pat būtina duonos su druska paskanauti, kad sveiki visus metus būtumėm, sūrio gabalėliu pasivaišinti, kad maisto per visus metus nepritrūktų, ir svarbiausia nepamiršti kiekvienam nusišypsoti ir gera palinkėti.
Tradiciškai ąžuolo vainikais buvo vainikuoti Jonai ir Janinos, sveikinimo žodį ne tik savo bendravardžiams, bet ir visiems šventės dalyviams tarė Linkmenų seniūnas Jonas Alekna. Jis taip pat padėkojo šventės rėmėjams. Šio ypatingo vardo savininkus eilėmis sveikino Linkmenų bendruomenės atstovas Edgūnas Kiminius.
Nuskambėjus „Buvo naktį švento Jono“, pašokus ratelyje, buvo pereita prie jaunųjų atlikėjų - mūsų krašto atžalėlių – koncerto, kuriame savo dainas susirinkusiems dovanojo Mėlika Rakauskaitė, Liveta Kavaliauskaitė, Viktorija Zolumskytė, Lukas Alekna ir Žydrūnas Lunys, eiles deklamavo Rugilė Paukštytė ir Marija Meidūnaitė, muzikavo ir sanskritiškai giedojo Lingailė Rukaitė. Keletą nuotaikingų šokių atliko grupė „Mamba“ iš Ignalinos (vadovė Neringa Kirkilienė), dainavo etnografinis ansamblis „Linkmena“ (vadovė Ona Kliševičienė). Toliau programą tęsė garsioji „Nalšia“, grojo ir dainavo linkmeniškiams jau pažįstamas Petras Bernatavičius. Kas norėjo, besiklausydamas koncerto, galėjo ir vainikėlį nusipinti. Jiems talkino puiki vainikų pynėja Veronika Aviltienė.
Saulei nusileidus ir uždegus Joninių laužą, prie jo dar ilgai buvo linksminamasi. Dažnas Joninių palydovas – lietus – visąlaik buvo šalia: tai palengva krapnodavo, tai imdavo ir pasmarkaudavo. Bet, pasak šventės vedėjos, mūsų senoliai džiaugdavosi per šią šventę lietaus sulaukę, nes tai žadėjo gerą derlių.
Renginyje buvo galima paskanauti dūmais kvepiančių šašlykų, į namus parsinešti kiškio pyrago, laimę išbandyti loterijoje, Na, o patys ištvermingiausieji ėjo paparčio žiedo ieškoti. Kas žino, gal ir surado.
Gražina Mackonienė
Nuotraukos Sigito Mackonio
